2010 m. birželio 29 d., antradienis

Humusas su saulėje džiovintais pomidorais


Vienas valgytojas, kuris ne itin mėgsta avinžirnius, valgė šį keisto pavadinimo patiekalą, ir vis kartojo, kad skanu, bet iš ko tai pagaminta prašė pasakyti vėliau :). O kita valgytoja, sakė, kad visai skanu, bet dar papildomai grūstais pipirais užsibarstė :). Trečiai valgytojai labai patiko su pomidoro riekele ar gražgarstėmis :). Žodžiu, pasirinkimas yra didelis.

Humusas – labai labai populiarus užtepas Vidurio Azijos virtuvėje. Valgomas su plokščia duona, daržovėmis, salotomis, vištiena. Gaminamas su įvairiais priedais: riešutais, žalumynais, džiovintais pomidorais, pipirais ir pan. Nors tai ir vegetariškas užtepas, tačiau pakankamai kaloringas, todėl jeigu kažką skaičiuojate reikia tai įvertinti :).

Humusui reikės:
3 puodelių virtų avinžirnių,
3 šaukštų sezamų sėklų pastos Tahini,
¼ puodelio alyvuogių aliejaus,
½ citrinos sulčių,
2 – 3 skiltelių česnako,
1 šaukšto malto kmyninio kumino,
1 šaukštelio druskos,
6 – 7 saulėje džiovintų pomidorų aliejuje,
šlakelio virinto vandens arba avinžirnių nuoviro.

Avinžirnius reikia pasiruošti šiek tiek anksčiau, kad spėtų ne tik išvirti, bet ir atvėsti.

Beriam visus komponentus į virtuvinį smulkintuvą ir smulkinam iki vientisos masės.

Užtepo tirštumą reguliuojam avinžirnių nuoviru arba vandeniu. Jeigu galvojam šį patiekalą tepti ant skrudintos duonos – gaminam tirštesnį, jeigu norim dažyti agurkų ir morkų juosteles – pilam daugiau skysčio.

Skanaus ir pamirškime visas kalorijas!

2010 m. birželio 28 d., pirmadienis

Kuskusas su daržovėmis


Labai lengvos, sočios, gaivios salotos vėlyviems savaitgalio pusryčiams arba ankstyviems pietums. O gal ir vakarienei :).

Kuskusas – šiaurės Afrikos šalių – Maroko, Alžyro ir Tuniso - virtuvės pagrindinis ląstelienos šaltinis. Kuskusas gaminamas iš manų kruopų, kurios yra šlakstomos vandeniu ir trinamos tarp delnų iki smulkių rutuliukų. Tuomet sijojamos ir džiovinamos. Žinoma, kad didesni kiekiai gaminami technikos pagalba.

Salotoms reikės:
100 g kuskuso,
2 pomidorų,
1 agurko,
1 avokado,
100 g Fetos tipo sūrio,
žiupsnelio šviežiai maltų įvairių pipirų,
žiupsnelio druskos,
šlakelio aliejaus.

Kuskusą užpilam verdančiu vandeniu, uždengiam ir paliekam keletui minučių brinkti.

Supjaustome daržoves, sūrį, avokadą.

Kuskusui išbrinkus, jį atvėsiname ir pašlakstome aliejumi, beriam daržoves, sūrį, pabarstome druska ir pipirais.

Skanaus ir laukiam Afrikos saulės!

2010 m. birželio 23 d., trečiadienis

Avinžirniai su špinatais


Kai vasara tokia šlapia ir vakarai apniukę, norisi kažko šildančio, aromatingo, bet greitai pagaminamo, kad nereiktų ilgam užtrukti virtuvėje, o galėtum dar ir su knyga pasėdėti.

Avinžirnių ir špinatų troškinys – Chana Palak – vienas populiariausių Indijoje, valgomas su indiška duona naan ar ryžiais. Kaip ir daugelyje indiškų patiekalų, taip ir Chana Palak, gausu prieskonių, kurie ir suteikia mums netradicinį skonį ir kvapą. Patiekalas puikiai tinka siekiantiems subalansuoti mitybą, kadangi avinžirniai – Chana, puikus baltymų šaltinis, o špinatuose – Palak, gausu geležies.

Troškiniui reikės:
2 puodelių virtų avinžirnių,
2 saujų špinatų,
5 – 6 pomidorų (naudojau mamos marinuotus pomidorus savose sultyse :)),
mažo čili pipiriuko,
mažo gabaliuko imbiero šaknies,
2 skiltelių česnako,
2 – 3 lauro lapų,
0,5 šaukštelio malto kmyninio kumino,
0,5 šaukštelio ciberžolės,
0,5 šaukštelio cinamono,
0,5 šaukštelio maltos kalendros,
0,5 šaukštelio prieskonių mišinio garam masala,
0,5 šaukštelio druskos,
1 šaukštelis cukraus,
šlakelio aliejaus.

Avinžirnius reiktų užmerkti iš vakaro, tuomet jų paruošimas truktų trumpiau.

Į puodą pilam aliejų, beriam smulkintą čili pipiriuką, česnaką, lauro lapus, smulkiai tarkuotą imbierą. Šiek tiek paskrudinam.

Beriam pjaustytus pomidorus ir likusius prieskonius bei cukrų. Patroškinam keletą minučių.

Sudedam stambiai pjaustytus špinatų lapus, o jiems šiek tiek sukritus beriam virtus avinžirnius.

Viską gerai išmaišome. Jeigu padažas atrodo šiek tiek per tirštas įpilam šlakelį vandens arba avinžirnių nuoviro. Troškinam keletą minučių.

Labai tinka su ryžiais.


Skanaus ir gardžių kvapų!

2010 m. birželio 21 d., pirmadienis

Keksiukai su maskarponės sūriu


Savaitgalio „Tebūnie naktis“ greičiau buvo galima pavadinti „Tebūnie lietus“ :). Tad įsitaisius sausuose namuose labai tiko šiltutėliai, minkštutėliai keksiukai, kurie buvo kepami jau ne pirmą kartą, bet vis nepatekdavo į eterį :).

Maskarponė gimė šiaurinėje Italijoje XVI a. Gaminant šį, gelsvos spalvos, su lengvu grietinėlės ir sviesto prieskoniu sūrį, naudojama natūrali rūgštis, išgaunama iš tamarindų sėklų, vynuogių ir yra viena pagrindinių rūgščių vynuose. Pati sūrio gamybos technologija panaši į jogurto, kartais papildomai įmaišoma pasukų, tai priklauso nuo prekės ženklo.

Keksiukams (12 vnt.) reikės:
70 g sviesto,
2 kiaušinių,
4 šaukštų cukraus,
100 g miltų,
2 šaukštų riebios kakavos,
0,5 šaukštelio kepimo miltelių,
žiupsnelio vanilinio cukraus,
250 g maskarponės sūrio,
2 šaukštų rudojo cukraus.

Kambario temperatūros sviestą išsukam su cukrumi, vaniliniu cukrumi ir kiaušiniais.

Miltus sumaišome su kakava ir kepimo milteliais ir suberiam į skystą masę. Viską gerai išmaišome.

Kitame inde išsukam maskarponės sūrį su ruduoju cukrumi.

Į keksiukams kepti skirtą skardą įdedam popierines formeles. Į kiekvieną jų dedam po gerą šaukštą rudosios masės. Palyginam, kad popierinės formelės dugnas gerai pasidengtų. Ant viršaus dedam po šaukštą baltosios masės. Palyginam. Ir viską užbaigiam rudos masės likučiais.

Pašaunam į 180 °C įkaitintą orkaitę 30 – 40 min. Tikrinam mediniu pagaliuku.


Kepant sūrio masei pasidaro per karštą ir ji, kaip koks geizeris bando išsiveržti :). Nuo to niekas nenukenčia, atvirkščiai – keksiukai tampa dar skanesni.

Jeigu bandysite valgyti dar šiltus – atsargiai – viduje skystas sūris.


Skanaus ir gal jau gana lietaus!

2010 m. birželio 20 d., sekmadienis

Žiedinio kopūsto maltinukai – kofta


Kai nėra galimybės pietauti namuose, šilti pietūs keliauja į darbą termose. Tad visada malonu įsimesti, ką nors naujo ir įdomaus ir šiek tiek erzinti kolegas, ryjančius sumuštinius :).

Kofta – mūsų maltinukų, kotletukų giminaičiai iš Azijos, dažniausiai gaminami iš maltos avienos ar jautienos maišant su įvairiausiais priedais. Patiekalas, kaip greitas maistas, paplitęs visose Islamo virtuvėse. Indijoje labai populiarus vegetariškas variantas valgomas su aštriais padažais. Kofta galima virti, kepti, troškinti.

Maltinukams reikės:
nedidelės galvos žiedinio kopūsto,
mažo gabaliuko imbiero šaknies,
1 stiklinės žirnių miltų,
1 šaukštelio kepimo miltelių,
čili pipiriuko,
1 šaukštelio druskos,
1 šaukštelio ciberžolės,
1 šaukštelio malto kmyninio kumino,
0,5 šaukštelio maltų juodų pipirų,
1 šaukštelio džiovinto mairūno,
aliejaus kepimui.

Žiedinį kopūstą susmulkinam kapokle.

Smulkiai sutarkuojam imbiero šaknį ir susmulkinam pipiriuką (be sėklyčių). Viską beriam į kopūstų tarkę.

Žirnių miltus sumaišome su kepimo milteliais, prieskoniais, druska ir suminkome su kopūstų mase.

Formuojam maltinukus, kuriuos kepam įkaitintame aliejuje.

Galima patiekti su įvairiais mėgstamais padažais, salotomis, koše.


Skanaus ir pavaišinkime kolegas!

2010 m. birželio 19 d., šeštadienis

Amerikietiški blynai su lietuviškomis žemuogėmis


Žemuogės man, kaip turbūt ir daugeliui, primena vaikystę... Kiek jų priverta ant smilgų, kiek pribraidyta laukymėse ir pribėgiota saulėtose pamiškėse... O kai stiklinė ar kibirėlis jau link pilno, kiši nosį artyn ir kvėpuoji vasara...

Žemuogės ne tik sveikas maistas, bet ir puikus vaistas bei vitamino C ir geležies šaltinis. Ne veltui mama vis kartoja, kad privalom suvalgyti bent stiklinę žemuogių, kas padės išvengti mažakraujystės. Valgant žemuoges rekomenduojama jas pakramtyti šiek tiek ilgiau, nes tai puiki priemonė tirpdanti dantų akmenis, sauganti dantenas nuo uždegimų bei naikinanti nemalonų burnos kvapą.

Blynams reikės:
1,5 puodelio miltų,
0,5 puodelio cukraus,
1 kiaušinio,
1,5 (0,5 kg) puodelio raugintų pasukų,
0,5 puodelio aliejaus,
2 šaukšteliai kepimo miltelių,
žiupsnelio druskos.

Sumaišome miltus, cukrų, kepimo miltelius ir druską.

Į kitą indą pilam pasukas, aliejų, mušam kiaušinį. Viską gerai išmaišome.

Į sausų produktų mišinį pilam skystą dalį. Išmaišome iki vientisos masės.

Blynus kepame sausoje keptuvėje ant silpnos ugnies. Jeigu pradeda degti – mažinam ugnį.

Blynus kirtome su žemuogėmis, trintomis su žiupsneliu cukraus.


Skanaus ir bėkime žemuogių!

2010 m. birželio 17 d., ketvirtadienis

Kukurūzų kruopų ir varškės apkepas


Mano ir brolio pirma pažintis su kukurūzai įvyko gilioje vaikystėje pas močiutę kaime. Vaikams labai didelė atrakcija buvo pasivaikščioti tokiais laukais, kuomet nieko nematai ir orientuotis gali tik girdėdamas mašinas, lekiančias keliu. Bet vienas kartas yra įstrigęs labai giliai į atmintį. Kaip šiandien pamenu, prisilaužėm burbuolių ir prišveitėm tiek, kad vos ne skrandžius reikėjo plauti. O kuomet ir namiškiams visą krepšį partempėm, tai paaiškėjo, kad burbuolės dar gerokai žalios ir jų net močiutės karvė atsisakė :).

Kukurūzai kilę iš Pietų Amerikos. Vėliau paplito Centrinėje ir Šiaurės Amerikoje bei Kolumbo jūreivių pagalba ir kituose žemynuose. Būdami tinkami pašarui, maistui, drąsiai įsitvirtino ir pagal auginamų kultūrų plotus užima antrąją vietą pasaulyje po kviečių. Lietuvoje kukurūzai auginami nuo XIX a.

Apkepui reikės:
400 g kreminės varškės,
150 g smulkiai maltų kukurūzų kruopų,
1 stiklinės pieno,
1 kiaušinio,
50 g rudojo cukraus,
1 šaukštelio maltos vanilės,
sviesto formai ištepti,
žiupsnelio druskos.

Varškę išsukam su kiaušiniu, cukrumi, druska, vanile.

Pilam pieną, beriam kukurūzų kruopas. Viską gerai išmaišome ir paliekam keletą minučių, kad kruopos šiek tiek išbrinktų ir tešla sutirštėtų.

Kepimo formą ištepam sviestu ir pilam tešlą.

Pašaunam į 180 °C orkaitę 40 min. Tikrinam mediniu pagaliuku.


Skanaus ir tinkamu laiku susipažinkite su kukurūzais!

2010 m. birželio 8 d., antradienis

Traškučiai



Reiktų gerai pasukti galvą, kad prisiminčiau, kada valgiau pirktinių traškučių. Juolab, kad pilnas internetas receptų, kaip šį užkandį pasigaminti patiems naudojant įvairiausius produktus: tiek bulves, tiek lavašą, tiek tortilijos lakštus. Vasaros išvykų metu šis užkandis labai praverčia :).

Pramoniniu būdu gaminamuose traškučiuose daug druskos ir kitų priedų, kurie skatina priklausomybę kuo daugiau vartoti. Traškučių kompanijos reklama nemeluoja ir sako, kartą paragavęs negali sustoti. Internete pilna informacijos, kaip ir iš ko gaminami traškučiai, ir tai pamačius nesukelia daug teigiamų emocijų ir noro juos vartoti ar vaišinti vaikus.

Traškučiams reikės:
1 pakelio tortilijos lakštų,
2 skiltelių česnako,
keletos alyvuogių,
saujos tarkuoto kieto sūrio,
žiupsnelio druskos,
įvairių prieskoninių žolelių,
šlakelio alyvuogių aliejaus.

Kiekvieną tortilijos lakštą supjaustome į 8 trikampėlius.

Į aliejų beriam druską, žoleles, įspaudžiam česnaką.

Riekelėmis supjaustome alyvuoges.

Tortilijos trikampėlį patepame aliejumi su priedais, uždedame po riekelę alyvuogės, pabarstome sūriu.

Skardą su traškučiais pašauname į iki 150 °C įkaitintą orkaitę keletui minučių. Traukiam lauk, kuomet sūris išsilydo, o traškučiai šiek tiek parusvėja.


Skanaus ir smagių vasariškų išvykų!

2010 m. birželio 7 d., pirmadienis

Grikinė boba


Prieš savaitę gavau užduotį – į vieną renginį Vokietijoje reikia nuvežti lietuvišką desertą. Žinoma, kad pirmiausia buvo išvardinti šakočiai, skruzdėlynai ir pan. Tačiau šiais kepiniais vis rečiau galima nustebinti užsieniečius, tad vis sukau galvą. Ir ta galva atsisuko į dzūkišką grikinę bobą arba kitaip babką. Bandomoji versija išnyko greitai :). Besiruošiant kepti reprezentacinę versiją, „gausi“ 2 žmonių taryba nusprendė, kad bobą gali būti sudėtinga nuvežti, tad apsistota ties grybukais :).

Grikinė boba (babka) – dzūkų apeiginis kepinys. Pietrytinės Lietuvos smėlynuose visais laikais gerai augo grikiai, todėl grikiniai patiekalai šiame krašte dažni. Grikinė babką dzūkai kepė šventėms, laukdami garbingų svečių, o kartais mirusiųjų minėjimo progomis ir pusiaugavėniui. Dar ir dabar Dzūkijoje vyksta babkos kepimo varžybos, kurios šeimininkės babka bus gražesnė, saldesnė, margesnė.

Bobai reikės:
250 g grikių miltų,
50 g kvietinių miltų,
200 g sviesto,
5 kiaušinių,
0,5 puodelio kefyro,
150 g cukraus,
1 šaukštelio kepimo miltelių,
žiupsnelio druskos.

Išsukam kambario temperatūros sviestą su kiaušinių tryniais ir cukrumi.

Sumaišome visus miltus su kepimo milteliais ir beriam į masę.

Barstome druską ir pilam kefyrą. Viską gerai išmaišome.

Kiaušinių baltymus išplakame iki standžių putų ir atsargiai įmaišome į tešlą.

Formą patepame sviestu ir krečiam tešlą. Išlyginam paviršių.

Pašauname valandai į iki 170 °C įkaitintą orkaitę.

Viršų galima aplaistyti glajumi arba šokoladu, pabarstyti riešutais.


Skanaus ir prisiminkite tikruosius mūsų desertus!

2010 m. birželio 6 d., sekmadienis

Šventė Kairėnuose


Gegužės 22 d. lankėme VU Botanikos sodą Kairėnuose, kur buvo paminėta Tarptautinė biologinės įvairovės diena.

Sodas puikus, tik tuo metu žydėjo taip mažai augalų, bet akims paganyti užteko :).

Pasigrožėkite ir jūs :).

Rododendrai





Japoniškas sodas


Šiltų kraštų atstovas


Bananai pririšti :)


Sukulentų kolekcija


Kaktuso žiedas


Pienės pūkeli, ar žinai...


Hiacintų laukai


Paslaptys iš vaikystės prisiminimų...


Gal kartais būna ir taip, bet čia žmogaus rankų darbas :)


Raganės mėlynos akys



2010 m. birželio 3 d., ketvirtadienis

Šaltibarščiai


Turbūt nėra nieko geriau, tokią karštą dieną, kaip lengva, vėsi sriuba...

Šaltibarščius gamina ne tik lietuviai, bet ir lenkai, baltarusai, rusai. Užsieniečius, kurie susivilioja paragauti šios sriubos, dažniausiai stebina jų spalva, bet skonis patinka. Nors būna visko :).

Sriubai reikės:
2 - 3 virtų burokėlių,
2 – 3 agurkėlių,
2 kiaušinių,
šluotelės svogūnų laiškų,
apie 0,5 l kefyro (arba daugiau),
apie 0,5 l virinto šalto vandens (arba daugiau),
šluotelės krapų,
žiupsnelio druskos.

Burokėlius, agurkus, kiaušinius, svogūnų laiškus susmulkinam ir beriam į puodą.

Pilam kefyrą ir vandenį iki mums tinkamo tirštumo :).

Valgom su virtomis bulvėmis.

Skanaus ir atvėskime šiek tiek!

2010 m. birželio 1 d., antradienis

Birželis, vasaros pradžia


Taip vadinosi ir 1969 m. Lietuvos kino studijoje sukurtas meninis filmas, kurio nebuvo leista rodyti už Lietuvos ribų. Gerai, kad dabar tokių ribų nėra, gerai, kad atėjo vasara, gerai, kad bus atostogos, braškės ir šilti orai :).


Gražios vasaros visiems!