2010 m. gruodžio 21 d., antradienis

Šventiniai meduoliai



Kad šventėms liktų po pirmo kepimo, tai niekada neturėjau vilties, tad vėl užminkoma tešla, vėl kepami žmogeliukai, žvaigždutės, širdutės, mėnuliukai ir t.t. Ir vėl atidaromos buto durys į laiptinę. Nors trumpam :).

Kuo ilgiau bus brandimi, tuo skanesni ir aromatingesni bus meduoliai. Viduramžiais meduoliai buvo kepami didžiuliais kepalais ir vadinami pipirine duona. Tešlą brandindavo – net 10–20 metų! Vakarų Europoje patys žinomiausi buvo vokiečių „Niurnbergo meduoliai“, lenkų „Torunės meduoliai“, anglų „Škotijos avižiniai meduoliai“. Niurnbergas iki šiol išsaugojo meduolių kepėjų miesto vardą.

Meduoliams reikės (5 – 6 kepimo skardoms):
70 - 100 g sviesto,
0,5 stiklinės auksaspalvio sirupo,
5 – 6 šaukštų medaus,
350 g miltų,
1,5 šaukštelio kepimo miltelių,
1 kiaušinio,
1 šaukštelio cinamono,
1 šaukštelio malto imbiero,
1 šaukštelio maltų gvazdikėlių,
žiupsnelio druskos.

Sviestą išlydome. Pilam sirupą, krečiam medų ir beriam visus prieskonius. Kaitinant maišome iki vientisos masės. Nukeliam nuo ugnies ir paliekam atvėsti.

Atvėsus masei mušam kiaušinį. Gerai išmaišome.

Miltus sumaišome su kepimo milteliais ir druska.

Į miltus pilam sviesto ir prieskonių masę ir gerai išmaišome. Minkyti nereikia. Tešlą krečiam į maišelį ir dedam į šaldytuvą geroms 2 – 3 valandoms arba ir nakčiai.

Laužiam po nedidelį gabalėlį šaltos tešlos ir ant gerai miltais pabarstyto stalo plonai iškočiojam. Formelių pagalba spaudžiam įvairiausius grožius :).

Guldom meduolius į kepimo popieriumi ištiestą skardą ir pašaunam į 170 °C įkaitintą orkaitę 8 – 10 min. Tačiau reikia labai stebėti, kad neperkeptų. Bent jau mano meduoliai iškepa per tą laiką, kol priguldau kitą kepimo skardą :).

Iškepusius atsargiai suguldome ant grotelių, o sutvirtėjus į metalines dėžutes.


Puošybą priklauso nuo norų ir pageidavimų :). Šie gražuoliai kepti ir puošti prieš metus, nes šių metų kepinių dar negaliu rodyti :).

Skanaus ir atidarykime duris į laiptinę!

2010 m. gruodžio 19 d., sekmadienis

Baklažanų suktinukai


Puikiai įvertinti mano namuose ir jais, kaip sakoma, galima pamaitinti minią, kas yra labai aktualu artėjant įvairioms šventėms ir progoms. Pats sukimas šiek tiek trunka, bet viską pasiruošus belieka pašauti į orkaitę ir bėgti mėgautis draugų kompanija :).

Senovės Graikijoje tikėjo, kad baklažanai gali privesti prie beprotystės, todėl jie buvo vadinami "beprotybės obuoliais". Anglijoje baklažanus augindavo tik dėl gražios formos ir spalvos, o dėl savo formos jie buvo pavadinti "kiaušinio augalu". Indėnai baklažanus vadindavo "badidžan", tikriausiai iš čia kilo rusiškas ir lietuviškas šios daržovės pavadinimas.

Suktinukams reikės (8 - 10 vnt):
1 baklažano,
1 cukinijos,
100 g fetos tipo sūrio,
5 – 6 saulėje džiovintų pomidorų (gali būti ir aliejuje),
žiupsnelio kieto tarkuoto sūrio,
žiupsnelio druskos,
aliejaus.

Baklažaną supjaustome ilgomis juostelėmis. Iš vieno baklažano galima paruošti 8 – 10 juostelių. Jas pabarstome druska ir sudedame vieną ant kitos. Paliekame 20 – 30 min., kol išsiskirs rasa :). Tuomet baklažano juosteles nuplauname ir gerai nusausiname. Dedame į įkaitintą aliejų ir apkepame iš abiejų pusių kol juostelės suminkštės. Iškeptas suguldome ant popierinių servetėlių, kad sugertų riebalus.

Jeigu cukinija jauna, ją taip pat pjaustome juostelėmis, tačiau jeigu ji panaši į kuoką, išsėklinus supjaustome trumpesniais šiaudeliais, kuriuos šiek tiek apkepus suguldome ant popierinių servetėlių šalia baklažanų.

Fetos tipo sūrį supjaustome šiaudeliais.

Saulėje džiovintus pomidorus traukiame iš aliejaus ir daliname į šiaudelius.

Sukam suktinukus. Guldom baklažano juostelę, ant jos guldom cukinijos juostelę arba kelis šiaudelius, šalia sūrio ir pomidoro. Viską atsargiai susukame ir jeigu nesilaiko prismeigiam mediniu pagaliuku.

Suktinukus guldom į indą, pabarstome kietu tarkuotu sūriu ir pašauname į 160 °C įkaitintą orkaitę kokioms 30 minučių.

Prie suktinukų puikiai tinka kuskuso košė. Galima užsidėti ir šaukštelį natūralaus pomidorų padažo, bet tikrai nebūtina :).


Skanaus ir pamaitinkime minią!

2010 m. gruodžio 13 d., pirmadienis

Burokėlių mišrainė su lęšiais


Turbūt kiekvienuose namuose žiemos švenčių proga ant stalo dedama mišrainė su burokėliais ar silkė burokėlių pataluose. Bent jau mano tėvų namuose burokėlių mišrainė daroma su pupelėmis, kurios man yra šiek tiek sprangokos, ir raugintais agurkėliais, kurie suteikia patiekalui malonios rūgštelės. O šiemet aš siūlau šiek tiek kitokį, bet nei kiek ne prastesnį, variantą :).

Burokėlis – runkelio giminaitis populiarus Lietuvoje bei Lenkijoje. Tačiau kiti kaimynai šios daržovės valgo daug mažiau, nebent vartoja labai vertinamas burokėlių sultis. Burokėliuose gausu vitaminų, kalio, jodo, geležies, jie gerina žarnyno, inkstų, kepenų, šlapimo pūslės veiklą, šalina iš organizmo sunkiųjų metalų druskas, padeda sergant mažakraujyste, mažina kraujo spaudimą, stiprina kraujagyslių sieneles, odą, nagus, plaukus.

Mišrainei reikės:
2 nedidelių burokėlių,
250 g žaliųjų lęšių,
4 – 5 saulėje džiovintų pomidorų aliejuje,
žiupsnelio druskos,
šlakelio aliejaus,
šlakelio balzamiko acto.

Burokėlius išverdame, ataušiname ir supjaustome kubeliais.

Lęšius išverdame ir taip pat ataušiname.

Susmulkintus pomidorus sumaišome su burokėliais ir lęšiais.

Viską pabarstome druska ir pašlakstome aliejumi bei balzamiko actu.

Labai tinka prie žuvytės :).


Skanaus ir pats laikas pradėti galvoti apie šventes!

2010 m. gruodžio 6 d., pirmadienis

Tarte Tatin – apverstas obuolių pyragas



Šio gėrio kepimą ilgą laiką stabdė tinkamo indo, kuris tiktų ir kaitinimui ant ugnies ir orkaitėje, neturėjimas. Bet viską išsprendė vieną dieną klibėti ėmusi keptuvės rankena, kurią beliko tik visai nusukti (paskui vėl prisukti) ir imtis darbo su šiuo gardžiu desertu, kurio paragavęs Oscar Wilde pasakė: „Aš galiu atsispirti viskam, išskyrus šį“. Ir tai yra tiesa :).

1847 m. į Lamotte-Beuvron (Pranzūzija) buvo nutiestas geležinkelis, kas lėmė regiono ir miestelio plėtrą. Ponas J. Tatin pasinaudojo šiomis naujovėmis ir miestelyje atidarė viešbutį. Po jo mirties 1888 m. viešbutį perėmė jo dukros Stephanie ir Caroline. Jaunesnioji Caroline dirbo tiesiogiai su viešbučio lankytojais, o Stephanie sukosi virtuvėje ir didžiavosi savo obuolių pyragu. Vieno medžioklės sezono metu, kuomet viešbutyje buvo daug lankytojų, Stephanie į kepimo indą sudėjo obuolius ir tik tuomet suprato, kad po apačia pamiršo įtiesti tešlą. Nežiūrint to, ji pašovė pyragą į krosnį, o jam iškepus, apvertė ant lėkštės ir dar karštą pateikė viešbučio lankytojams, kurie, žinoma, buvo sužavėti.

Tarte Tatin reikės:
6 obuolių,
180 g sviesto,
1 puodelio (250 ml) miltų,
2/3 puodelio (250 ml) cukraus,
saujos džiovintų spanguolių,
1 šaukštelio kepimo miltelių,
1 kiaušinio trynio,
šlakelio vandens,
šlakelio juodojo romo,
žiupsnelio druskos.

Sviestą akimis padalinam į 3 dalis, o ne akimis atsipjaunam 2/3 ir sutarkuojam burokine tarka :).

Į tarkius beriam 1 šaukštą cukraus, druską, miltus sumaišytus su kepimo milteliais ir pirštais viską sutrinam iki trupinių.

Kiaušinio trynį suplakame su šlakeliu vandens ir pilam į trupinius. Viską gerai išminkome ir dedam tešlą į šaldiklį geram pusvalandžiui.

Paruošiam obuolius. Nulupam, išsėklinam ir supjaustome į skilteles. Iš vieno obuolio - 8 skiltelės.

Jeigu turim indą, kurį galima ir kaitinti ant ugnies ir kišti į orkaitę tai šaunu, bet galima pasinaudoti ir mano atradimu nusukant rankeną keptuvei :).

Paruoštą keptuvę statom ant ugnies ir joje išlydome likusį sviestą. Beriam cukrų ir pilam šlakelį vandens. Ant nedidelės ugnies maišydami tirpinam cukrų. Masė pradeda tamsėti ir virsti karamele po gerų 20 minučių. Tuomet labai atsargiai pilam romo.

Į kaitinamą karamelę suguldome obuolių skilteles, paberiam džiovintų spanguolių ir paliekam viską kepti. Nieko nemaišome. Kai obuoliai šiek tiek suminkštėja, keptuvę nuimam nuo ugnies.


Traukiam tešlą iš šaldiklio ir iškočiojam apskritimą, kuriuo pilnai užklojame obuolius keptuvėje, o tešlos kraštelius bandom šiek tiek pakišti po obuolių sluoksniu. Viršų subadom šakute.

Pašauname keptuvę į 200 °C įkaitintą orkaitę ir kepam apie 30 minučių kol tešla gražiai paruduos.

Iškepus leidžiame pyragui šiek tiek pailsėti, o mes tuo metu susirandam lėkštę, kurios skersmuo didesnis nei keptuvės.

Lėkštę dedam ant keptuvės ir staigiu judesiu apverčiam. Nukeliam keptuvę. Jeigu pyrago koks kraštelis lieka prilipęs, grąžiname jį į jam prideramą vietą :).


Su ledais – nepakartojama :).

Skanaus ir prisukime rankenas atgal!