2011 m. gruodžio 27 d., antradienis

Graikinių riešutų pyragas


Puiku, kuomet pasiruošti šventėms galima iki jų likus 2 – 3 savaitėms. Dažniausiai taip ir darau: prikepu pyragų, meduolių, o likus savaitei kitai iki didžiųjų švenčių – visi jau būna apdalinti dovanomis. Šiemet šis pyragas buvo labai šauniai iškeistas į mielą ir šiltą dovaną :).

Jeigu tikėti internetu, dovana - daikto, pinigų įteikimas kitam žmogui negaunant už tai jokio atlygio. Visai laikais, įvairiosiomis progomis buvo dovanojama: sveikinant, atsiprašant ar susitaikant. Teigiama, kad maloniau yra dovanoti. Bet neslėpkime – gauta dovana mus pradžiugina taip pat :).

Pyrago pagrindui reikės:
350 g miltų,
200 g cukraus,
250 g sviesto,
1 kiaušinio,
šlakelio grietinėlės,
žiupsnelio druskos.

Pyrago įdarui reikės:
300 g graikinių riešutų,
300 g aguonų,
200 ml grietinėlės,
150 g cukraus.

Pyrago aptepimui reikės:
1 kiaušinio trynio,
šlakelio grietinėlės.

Iš pyrago pagrindui nurodytų produktų paruošiam trapią tešlą: gabaliukais supjaustytą sviestą sudedam į miltus, suberiam cukrų, druską, mušam kiaušinį ir pilam šlakelį grietinėlės. Dideliu peiliu kapojame produktus, kol viskas sulimpa į vieną masę. Šaltomis rankomis pabaigiam minkyti kietą tešlą, kurią uždengus maistine plėvele paliekame šaldytuve gerai valandai.

Ruošiam įdarą. Plautus ir nusausintus riešutus susmulkiname virtuviniu kombainu. Aguonas sumalame. Į gilią keptuvę beriam cukrų ir intensyviai maišom iki cukrus šiek tiek paruduos. Suberiam riešutus ir aguonas. Gerai išmaišome. Pilame grietinėlę ir kaitinam mišinį iki užvirs. Įdarą ataušiname.

Iš trapios tešlos iškočiojame 3 – 4 mm storio lakštą, iš kurio išpjauname pyrago pagrindą. Tiesiam tešlą į kepimo formą ir formuojam pagrindą ir šonus. Ant viršaus krečiam įdarą. Iš likusios tešlos išpjauname apskritimą, kuriuo užklojam įdarą. Pyrago kraštelius gerai užspaudžiame. Iš likusios tešlos atraižėlių išpjaustome dekoracijas.

Išplakame kiaušinio trynį su šlakeliu grietinėlės. Teptuko pagalba ištepame pyrago viršų.

Pyragą pašauname į iki 200 °C įkaitintą orkaitę 40 – 50 min.

Iškeptą pyragą atvėsiname, gerai įsukame į foliją ir laikome vėsiau (ne šaldytuve). Skaniausias po savaitės ar net dviejų.


Skanaus ir dovanokim!

2011 m. gruodžio 26 d., pirmadienis

Su šventėmis, nors ir be sniego :)



Gražių švenčių!

2011 m. gruodžio 11 d., sekmadienis

Daržovių sriuba


Vėl sriuba. Vėl moliūgas, vėl cukinija, vėl morkos. Ir pirmą kartą į puodą žengia pastarnokas.

Pastarnokas viduramžiais buvo paplitęs kaip populiarus garnyras, panašiai kaip bulvės šiandien. Mūsų krašte ši prieskoninė daržovė nelabai populiari, auginama soduose ir daržuose. Pastarnoko skonis ir aromatas panašus į petražolės bei saliero. Daržovė puikiai tinka sriuboms.

Sriubai reikės:
300 g moliūgo,
300 g cukinijos,
3 – 4 nedidelių morkų,
1 – 2 pastarnoko šaknų,
1 – 1,5 l sultinio,
1 – 2 lauro lapų,
3 – 4 kvapųjų pipirų,
1 čili pipiro,
žiupsnelio maltų juodųjų pipirų,
žiupsnelio druskos,
šlakelio moliūgų sėklų aliejaus.

Supjaustytas daržoves sudėti į verdantį sultinį, įmesti lauro lapus, pipirus ir čili pipirą be sėklyčių.

Išvirus daržovėms išgriebti lauro lapus ir pipirus. Susmulkinti puodo turinį iki piurė. Jeigu per tirštą įpilti šlakelį vandens.

Sriubą paskaninti maltais juodais pipirais ir druska ir pakaitinti iki virimo.

Tiekti su šlakeliu moliūgų sėklų aliejaus, sūriu, duonos riekele ar šviežios petražolės šakele.


Skanaus ir sriuba yra visai gerai!

2011 m. lapkričio 26 d., šeštadienis

Batatų sriuba


Visada įdomu, ką nors išbandyti. Nustebau prekybos centre pamačius pirkti batatus, dar vadinamus saldžiosiomis bulvėmis. Ir kaip supratau iš interneto komentarų, šie šakniavaisiai jau ne pirmi metai Lietuvoje. Kažkaip neužkliuvo akis :).

Batatas – vijoklinis daugiametis augalas, sukultūrintas Pietų Amerikoje ir vėliau paplitęs kituose žemynuose. Europoje daugiausiai auginamas Ispanijoje. Plačiai naudojama Tolimųjų rytų, Afrikos, Pietryčių Azijos virtuvėse.

Sriubai reikės:
2 batatų (apie 600 g),
300 g moliūgo (jau nuvalyto),
200 g cukinijos (jau nuvalytos),
šlakelio aliejaus,
žiupsnelio maltos asafetidos,
žiupsnelio maltos ožragės,
žiupsnelio maltų juodųjų pipirų,
žiupsnelio druskos,
½ šaukštelio džiovinto raudonėlio,
minkšto sūrio su mėlynuoju pelėsiu.

Aliejuje pakepinam asafetidą, ožragę, pipirus. Prieskoniams pradėjus skleisti kvapus, sudedam kubeliais smulkintas daržoves ir užpilam vandeniu.

Verdame kol daržovės suminkštės. Tuomet jas sutriname smulkintuvu, įberiam druskos, raudonėlio ir pakaitiname iki užvirs.

Sriubai į kompaniją puikiai tinka minkštas sūris su mėlynuoju pelėsiu :).


Skanaus ir dairomės aplinkui!

2011 m. lapkričio 8 d., antradienis

Morkų pyragas


Ilgai ieškotas morkų pyrago receptas. Išbandytas ne vienas, keli daugiau mažiau pavykę, tačiau vis kažko trūko. Puikiai pyragą papildo užpilas, kuris skaniausias ir dažniausiai nuvalgomas ką tik ištraukus kepinį iš orkaitės :).

Morkos vertinamos labiausiai dėl jose esančio karotino. Įdomus faktas, kad valgant pjaustytas morkas, karotino gaunama tik 5 proc., o iš tarkuotų morkų organizmas jo pasisavina 20 proc. Todėl morkas reikia valgyti smulkiai sutarkuotas.

Pyragui reikės:
100 g sviesto,
1 stiklinės cukraus,
2 kiaušinių,
1,5 stiklinės smulkiai tarkuotų morkų,
5 – 6 šaukštų kokosų grietinėlės,
2 stiklinių miltų,
1,5 šaukštelio kepimo miltelių,
žiupsnelio citrinos ar apelsino žievelės,
½ šaukštelio malto cinamono,
½ šaukštelio malto muskato,
30 – 40 g sviesto (užpilui),
3 šaukštų cukraus (užpilui),
šlakelio grietinėlės (užpilui),
200 – 250 g migdolų plokštelių (užpilui).

Kambario temperatūros sviestą išsukam su kiaušiniais ir cukrumi. Suberiam cinamoną ir muskatą, nutarkuotas žieveles. Sukrečiam morkas ir pilam kokosų grietinėlę. Viską gerai išmaišome.

Miltus sumaišome su kepimo milteliais ir suberiam į skystą masę. Išmaišome.

Tešlą sukrečiam į kepimo popieriumi ištiestą skardą ir pašauname į 180 °C įkaitintą orkaitę 50 min.

Kol pyragas kepa pasiruošiam užpilą. Į išlydytą sviestą pilam grietinėlę ir beriam cukrų bei migdolų plokšteles. Gerai išmaišome ir pakaitinam iki cukrus ištirps. Likus 10 min. iki kepimo pabaigos pilam masę ant pyrago viršaus, paskirstome ir padidinam temperatūrą iki 200 °C.


Skanaus ir pasisavinkim karotiną!

2011 m. lapkričio 6 d., sekmadienis

Riešutų blynai


Turbūt reiktų gerai pagalvoti, kur nededu riešutų, likusių nuo migdolų pieno gaminimo :). Į pyragą, į duoną skanu, net pirmauja – blynai. Puikus skonis ir būdas panaudoti likučius!

Likučiai – kaimas Šiaulių rajono savivaldybės teritorijoje, Kuršėnų kaimiškojoje seniūnijoje, kuriame 2001 m. duomenimis gyveno 4 žmonės. Kažin, kiek jų šiandien gyvena?

Blynams reikės:
2 kiaušinių,
3 – 4 šaukštų maltų migdolų, likusių po riešutų pieno gaminimo,
3 – 4 šaukštų kokosų grietinėlės,
½ stiklinės pieno,
½ stiklinės vandens,
7 – 8 šaukštų miltų,
1 šaukštelio kepimo miltelių,
1 šaukštelio cukraus,
žiupsnelio druskos,
kokosų aliejaus kepimui.

Kiaušinius išsukam su cukrumi, druska ir kokosų grietinėle. Beriam maltus migdolus, pilam pieną ir vandenį. Viską gerai išmaišome.

Miltus sumaišome su kepimo milteliais ir beriam į tešlą. Išmaišome ir kepam įkaitintam kokosų aliejuje.

Tingiais sekmadieniais ragaujam su trintomis bruknėmis :).


Skanaus ir naudokim likučius!

2011 m. lapkričio 4 d., penktadienis

Obuolių pyragas su šaltalankio uogomis


Dar taip neseniai obuoliai suposi ant šakių ir maudėsi vakaro saulės spinduliuose. Greitai bėga laikas, greitai keičiasi metų laikai...


Be visiems gerai žinomų metų laikų, yra išskiriami ir fenologiniai metų laikai, kurie priklauso nuo sezoninio orų kitimo ir gamtos reiškinių. Pavyzdžiui, Lietuvoje fenologine žiema laikomas laikotarpis, kai oro vidutinė paros temperatūra yra nuolat mažesnė nei −1 °C. Fenologinių metų laikų pradžia ir trukmė labiausiai skiriasi pajūryje ir šiaurės rytų Lietuvoje.

Pyragui reikės:
250 g sviesto,
3 kiaušinių,
9 – 10 šaukštų auksaspalvio sirupo,
1 stiklinės kvietinių miltų,
1 stiklinės pilno grūdo kvietinių miltų,
2 šaukštų topinambų miltelių,
1,5 šaukštelio kepimo miltelių,
3 – 4 šaukštų maltų migdolų, likusių po riešutų pieno gaminimo,
3 – 4 didelių obuolių,
2 – 3 saujų šaltalankio uogų,
½ stiklinės rudojo cukraus,
1 šaukštelio malto cinamono.

Kambario temperatūros sviestą išsukam su kiaušiniais ir sirupu. Patogiausia įmušti kiaušinį, įpilti 3 šaukštus sirupo, išsukti ir taip kartoti iki viskas gražiai susijungs :).

Visus miltus sumaišyti su kepimo milteliais ir suberti į skystą masę. Turėtų gautis kietoka tešla.

Tešlą krėsti į kepimo popieriumi išklotą formą. Ant viršaus suguldyti skiltelėmis pjaustytus obuolius, užberti šaltalankio uogų ir užbarstyti cukraus ir cinamono mišiniu.

Pyragą pašauti į iki 200 °C įkaitintą orkaitę 40 min.


Pyragas tiesiog prašosi valgomas su ledais :).


Skanaus ir visi metų laikai gražūs!

2011 m. lapkričio 3 d., ketvirtadienis

Moliūgo, cukinijos ir kokoso grietinėlės sriuba


Ruduo tikrai labai gražus... Nors bandant prisirinkti gražių spalvotų lapų tenka ilgiau pasivaikščioti. Nežinau, ar aš jų nerandu, ar mieste jų tiesiog nėra? Bet lapus kartais puikiai pavaduoja geltonas moliūgas :).

Kodėl rudenį medžiai meta lapus? Pasirodo, viskas labai paprasta: tarp lapo pagrindo ir šakos susidaro plonas kamštinis sluoksnis, kuris tarsi užrakina medžio ryšių kanalus ir užkerta kelią ligų sukėlėjams prasiskverbti. Kuomet minėtas sluoksnis susiformuoja, pakanka menkiausio vėjo ir lapas atsiskiria nuo medžio.

Sriubai reikės:
apie 1 kg kvapiojo moliūgo (su žievele ir sėklomis),
apie 1 kg cukinijos (su žievele ir sėklomis),
1 mažo svogūno,
gabaliuko sviesto,
5 – 6 šaukštų kokoso grietinėlės,
½ šaukštelio kario miltelių,
½ šaukštelio malto muskato,
žiupsnelio maltų juodųjų pipirų,
žiupsnelio druskos.

Nulupame moliūgo ir cukinijos žievelę, išimame sėklas. Supjaustome gabaliukais.

Giliame puode į įkaitintą sviestą beriam karį, muskatą ir pakepinam iki prieskoniai pakvips. Beriam smulkintą svogūną. Pakepinam.

Į puodą sudedam moliūgo ir cukinijos gabaliukus ir užpilam vandeniu, kad daržovės būtų beveik apsemtos. Verdam iki suminkštės, tuomet pertriname.

Į tyrę beriam pipirų, druskos. Pilam kokoso grietinėlę. Viską išmaišome ir pakaitinam, bet nebeužverdame.

Labai tinka su duonos lazdelėmis :).


Skanaus ir gražių lapų!

2011 m. spalio 25 d., antradienis

Ėriena su baklažanais


Jeigu po šio patiekalo vegetaras sako, kad jis gerai pagalvos, ar jam verta juo būti, tai daug ką pasako :). Žinoma, visi laurai tenka virėjui, tačiau ne mažiau svarbi ir mėsos kokybė. Tad labai ačiū geriausiai Ievai pasaulyje už galimybę suvilioti vegetarą :). O patiekalas gimė nusižiūrėjus J. Oliverio keptą avies šlaunį :).

Avieną, o ypač ėrieną, mėgsta įvairių šalių gyventojai. Pavyzdžiui, Anglijoje, ėrienos pagaminama labai daug, todėl apie 40 % jos yra eksportuojama. Tuo tarpu Prancūzijoje, Vokietijoje trūksta 10-12 % ėrienos. Žmonės, kurie valgo daug avienos, rečiau serga ateroskleroze ir ilgiau gyvena. Mat avienos riebaluose nedaug cholesterolio. Baltymų avienoje beveik tiek pat, kiek ir jautienoje ar kiaulienoje, o riebalų ir kalorijų – daugiau negu jautienoje ir mažiau negu kiaulienoje. Be to, avienoje yra daugiau kalcio, fosforo ir geležies.

Patiekalui reikės:
apie 1 kg ėrienos šlaunies,
1 baklažano,
1 raudonojo svogūno,
2 skiltelių česnako,
500 ml konservuotų pomidorų,
0,5 stiklinės balto vyno,
šlakelio balzamiko acto,
šlakelio alyvuogių aliejaus,
3 – 4 ančiuvių aliejuje,
1 džiovinto čili pipiro,
keletos šakelių rozmarino,
keletos stiebelių džiovinto raudonėlio,
žiupsnelio druskos,
žiupsnelio maltų juodųjų pipirų.

Mėsą iš vakaro įtriname aliejumi, druska ir maltais juodaisiais pipirais.

Orkaitę įkaitiname iki 200 °C temperatūros ir pašauname ėrieną 30 min.

Baklažaną supjaustome stambiais gabaliukais. Svogūno galvą daliname į 6 – 8 dalis. Daržoves pašlakstome aliejumi, pabarstome druska ir pipirais bei raudonėliais.

Po 30 min. kepimo, iš orkaitės ištraukiame mėsą, kurią paparstome smulkintais rozmarinais. Šalia guldome baklažano ir svogūno gabaliukus ir pašauname indą su mėsa ir daržovėmis gerai valandai atgal į orkaitę. Kepant kelis kartus apverčiam, o ant daržovių šliukštelim šlakelį vandens, jeigu matom, kad trūksta skysčio.

Pasigaminam padažą. Šlakelyje aliejaus pakepinam smulkintą česnaką. Krečiam pomidorus, pilam vyną, balzamiko actą, beriam sutrintą čili pipirą ir galiausiai nesmulkintus ančiuvius. Beriam druskos ir maltų pipirų. Paliekam ant mažos ugnies 30 min.

Iškepusią ėrieną dedam į lėkštę ir apdengiam folija. Keptus baklažanus ir svogūnus sukrečiam į pomidorų padažą ir patroškiname keletą minučių.

Pateikiam su baltos duonos riekele.


Skanaus ir tegyvuoja draugai!

2011 m. spalio 22 d., šeštadienis

Varškės sausainiai su obuoliais


Kartais ilgai negalvojus ir nelėkus į parduotuvę sudėtingų produktų (arba užpuolus tinginiui :)), o tiesiog žvilgtelėjus į šaldytuvą ir spinteles, pavyksta kažkas labai naujo ir įdomaus. Tiesiog savaitgalis :). O gal rudeninės nuotaikos?

Mokslininkai teigia, kad rudeninės nuotaikos kaltos net dėl finansinių krizių pasaulyje, mat po įvairiausių tyrimų paaiškėjo, kad žmonės tamsiuoju sezonu yra linkę vengti rizikingų finansinių sprendimų, tuo tarpu pavasarį ir vasarą jie daug mieliau renkasi rizikingas investicijas.

Sausainiams reikės (1 kepimo skardai):
130 g sviesto,
200 g pertrintos varškės,
200 g pilno grūdo kvietinių miltų,
1 šaukštelio kepimo miltelių,
80 g cukraus,
3 – 4 šaukštų maltų migdolų, likusių po riešutų pieno gaminimo,
3 – 4 obuolių,
1 – 2 šaukštelių rudojo cukraus,
1 šaukštelio malto cinamono,
1 kiaušinio,
stambaus cukraus.

Sviestą sutarkuojam burokine tarka. Sukrečiam varškę ir migdolus. Lengvai permaišome.

Miltus sumaišome su kepimo milteliais ir cukrumi. Įmaišome į sviesto ir varškės masę. Viską išminkome iki vientisos masės, kurią uždengiam ir statom į šaldytuvą kol paruošim sausainių įdarą.

Obuolius be odelės ir sėklidžių supjaustome stambiomis riekelėmis. Užberiam rudojo cukraus ir cinamono. Išmaišome, kad riekelės vienodai pasidengtų.

Traukiam tešlą iš šaldytuvo ir kočiojam apie 3 – 4 mm storio stačiakampį, kurį daliname į trikampius. Ant kiekvieno trikampio dedam po obuolio skiltelę ar dvi, susukam bei užlipdome galus.

Sausainių viršų patepam plaktu kiaušiniu ir pabarstome stambiu cukrumi.

Pašauname į 180 °C įkaitintą orkaitę 30 – 40 min. iki sausainiai padidės ir paviršius gražiai parus.


Skanaus ir gyvenkim be krizių!

2011 m. spalio 20 d., ketvirtadienis

Sumuštiniai su ožkos sūriu


Sumuštiniai man primena vaikystę, kuomet kas rytą prieš bėgant į traukinį, sėsdavom su broliu prie pusryčių stalo: duona, sviestas, kuris būdavo slapta priklijuojamas atgal prie didesnio gabalo sviesto šaldytuve, ir daktariška dešra ar varškės sūris. Gal todėl sumuštinius dabar valgau labai retai. Gal todėl ir šio skanaus atradimo nereikėtų vadinti sumuštiniu. Gal... :).

Maisto istorikai teigia, kad sumuštinio gimtinė Londonas, kuomet vėlyvą vakarą Sandwich’o grafo Džono Montagu namuose vyko azartiškas lošimas kortomis. Didikas jau kurį laiką buvo alkanas, tačiau atsitraukti nuo žaidimo nenorėjo, tad paliepė jam atnešti mėsos ir keletą riekelių duonos. Tikėtina, kad mėsa buvo tarp duonos riekelių, nes tik taip buvo galima neišsitepus rankų tęsti žaidimą. Tačiau virėjo, kuris taip sumaniai sukonstravo užkandį taip niekas į sumuštinių istoriją ir neįtraukė :).

Sumuštiniams reikės:
baltos duonos (prancūziško batono, forminės, itališkos ir pan.),
ožkos sūrio (skaniausia su minkštu tepamu),
pomidorų,
šlakelio aliejaus.

Duoną iš abiejų pusių paskrudiname karštoje keptuvėje, kurios dugną prieš tai lengvai patepame aliejumi.

Ant duonos dedam riekelę sūrio ir pomidoro. Galima paskaninti šakele baziliko.


Skanaus ir patogių užkandžių!

2011 m. spalio 18 d., antradienis

Riešutų pieno kokteilis su Kama miltais


Ir vėl kokteilis su riešutų pienu. Skanus naujas atradimas bandomas su įvairiausiais, namuose randamais priedais.

Iš kur kilo „kokteilio“ pavadinimas galutinės nuomonės nėra. Tačiau tikėtina, kad tai dviejų angliškų žodžių "coks's tail", reiškiančių „gaidžio uodega“, junginys. Pasakojama, kad vakarėliuose, kurie vykdavo po gaidžių peštynių, nugalėtojai keldavo bokalus už savo trofėjus - pralaimėjusių kovos dalyvių gaidžių uodegas - šaukdami: "On the cock's tail!" – „Už gaidžio uodegą!“.

Kokteiliui reikės (4 stiklinėms):
3 stiklinių riešutų pieno,
2 bananų,
2 datulių,
2 – 3 šaukštų Kama miltų.

Pilam riešutų pieną į kokteilių plaktuvą, sudedam gabaliukais laužytus bananus, datulės be kauliukų ir Kama miltus. Suplakam.


Skanaus ir „Už gaidžio uodegą“!

2011 m. spalio 16 d., sekmadienis

Daržovių užkepėlė su traškia karūna


Kas sakė, kad Lietuvoje neauga baklažanai? Darbar jau sukam akis? :) O teisybė yra tokia, kad Lietuvoje užaugo vienas baklažanas :). Pats tikriausias, pats skaniausias, visiems rodytas ir numylėtas. Žydėjo gražiais, švelniais žiedais, o paskui pradėjo tampti :). Gaila, kad tik vienas :). Na bet kitais metais, mes jų imsimės rimčiau.




Baklažanai – švelnaus klimato ir ilgos vegetacijos augalai. Augimo metu jiems reikia daugiau saulės, šilumos ir drėgmės, o mūsų vėsiame klimate – ir rūpestingos priežiūros.

Užkepėlei reikės (2 alkaniems valgytojams):
1 vidutinio baklažano,
350 – 400 g cukinijos (jau be odelės ir išsėklintos),
2 – 3 pomidorų,
1 skiltelės česnako,
2 rutuliukų mocarelos sūrio,
50 g sviesto,
50 – 60 g kieto tarkuoto sūrio,
50 – 60 g speltos miltų,
šlakelio aliejaus,
šlakelio vandens,
žiupsnelio šviežiai maltų pipirų,
žiupsnelio druskos.

Giliame puode įkaitinam aliejų. Beriam susmulkintą česnaką, pipirus, kubeliais supjaustytą baklažaną ir cukiniją. Po kelių minučių į puodą skuba pjaustyti pomidorai. Viską troškiname iki daržovės suminkštės, bet nesukris. Padruskiname.

Iš sviesto, miltų, kieto sūrio pirštais sutriname trupinius.

Į kepimo indelius krečiam troškintas daržoves. Ant jų uždedame riekelėmis pjaustytą mocarelos sūrį, o ant viršaus iš trupinių formuojam karūną :).

Pašauname į iki 180 °C įkaitintą orkaitę 35 – 40 min. kol viršus gražiai parus.



Skanaus ir baklažanai auga Lietuvoje!

2011 m. spalio 9 d., sekmadienis

Riešutų pieno kokteilis su bananais ir avietėmis


Šeštadienį, nors ir labai saldus buvo miegas po ilgos ir turiningos darbo savaitės, išsiritau iš šiltų patalų ir nuvykau į restorane RawRaw organizuotą žaliavalgystės kulinarinę pamoką. Tikėjausi, kad bus daug sausos teorijos ir šiek tiek praktikos. Tačiau restorano šeimininkai labai šiltai papasakojo apie savo patirtis ir atradimus, pasidalino patarimais ir pavaišino keliais puikiais kokteiliais.

Žaliavalgystė Lietuvoje jau nėra visiška naujiena. Nors statistikos, kiek žaliavalgių yra mūsų šalyje, nėra, tačiau jų daugėja. Žalio arba gyvo maisto valgytojų daugiausia yra Amerikoje.

Kokteiliui reikės (4 stiklinėms):
1 puodelio migdolų riešutų,
2 – 3 stiklinių vandens,
2 bananų,
1 puodelio aviečių,
1 – 2 šaukštelio medaus.

Riešutus nuplauname ir užmerkiame mažiausiai 6 val. Išmirkusius riešutus beriam į smulkintuvą, pilam vandenį ir malam iki pieno. Perkošiam per tankų audeklą ir turim riešutų pieną :).

Pieną pilam į kokteilių plaktuvą, sudedam avietes, bananus, medų ir sumaišome.


Skanaus ir įvairovės!

2011 m. spalio 3 d., pirmadienis

Morkų tortas „Alfa“


Gavosi labai įdomiai. Net nežinau, bet gavosi :). Iškeptą, suteptą ir papuoštą tortą nunešiau būsimam valgytojui, kuris, kaip ir galėjau tikėtis, lindėjo kompiuteryje. Pamatė mano meną ir kviečia žvilgtelti į vaizdą ekrane. Žiūriu, ir matau vaizdelį :). Taip ir gimė torto pavadinimas :).


Alfa – pirmoji graikų abėcėlės raidė, kuri, kaip ir visas abėcėlinis raštas, išsivystė iš finikiečių rašto. Tarptautinis žodis alfabetas - pirmųjų dviejų graikų abėcėlės raidžių junginys.

Tortui reikės (gaunasi tikrai didelis):
Biskvitams:
250 g miltų,
2 šaukštelių kepimo miltelių,
2 – 3 šaukštų topinambų miltelių (nebūtinai),
550 – 600 g smulkiai tarkuotų morkų,
100 g kokoso drožlių,
200 g tamsaus „Muscovado“ cukraus,
2/3 stiklinės saulėgrąžų aliejaus,
4 kiaušinių,
žiupsnelio druskos.
Kremui:
600 g pertrintos varškės,
120 g cukraus,
420 ml plakamosios grietinėlės,
citrinos sulčių.

Sumaišome miltus, kepimo miltelius, topinambų miltelius, druską.

Į aliejų beriam tamsų cukrų ir gerai iššukame, kad neliktų gumuliukų. Po vieną sumušam kiaušinius ir gerai išmaišome iki vientisos masės.

Smulkiai tarkuotas morkas sumaišome su kokoso drožlėmis ir krečiam į skystą masę. Išmaišome.

Suberiam miltus ir gerai išmaišome iki vientisos masės.

Tešlą krečiam į kepimo popieriumi ištiestą skardą ir pašauname 35 – 40 min. į iki 180 °C įkaitintą orkaitę. Tikrinam mediniu pagaliuku – jis, žinoma, kad turi būti sausas.

Biskvitams auštant gaminame kremą.

Iki standumo išplaktą grietinėlę atsargiai krečiam į su cukrumi išsuktą varškę. Maišant, iki norimo skonio įlašinam citrinos sulčių.

Sutepam biskvitus, papuošiam, kaip šauna į galvą (o kartais šauna labai netikėtai) ir statom tortą į šaldytuvą kelioms valandoms. Mums jis skaniausiai valgėsi kitą dieną :).


Skanaus ir lai gaunasi įdomiai!

2011 m. rugsėjo 23 d., penktadienis

Keptas rikotos sūris


Mėgstu sūrius. Beveik visus. Na gal su lietuvišku varškės sūriu rečiau bendrauju, bet pamarinavus ir jį galiu valgyti. Užsukus į didesnį prekybos centrą ilgiausiai apžiūrinėju, kas gi naujo sūrių lentynose. Gerai, kad didesni prekybos centrai toliau nuo namų ir visiškai nepakeliui važiuojant iš darbo :).

1962 m. Prancūzijos prezidentas Charles de Gaulle yra pasakęs apie Prancūziją: „Kaip valdyti šalį, kurioje yra 246 sūrio rūšys?“. Tačiau šiuo metu Prancūzijoje priskaičiuojama nuo 350 iki 400 sūrio rūšių.

Patiekalui reikės:
rikotos sūrio (kiekis priklauso nuo valgytojų skaičiaus);
mėgstamų vaisių ir uogų,
šlakelio natūralaus skysto saldiklio (agavų ar klevų sirupo, medaus ir kt.).

Rikotos sūrį, lengvai paspaudžiant, kad neliktų tuštumų, sudedam į kepimo indelius (ramekinus). Indelius sustatom į indą su vandeniu ir pašaunam į 180 °C įkaitintą orkaitę 50 – 60 min.


Galima patiekti kepimo indeliuose arba ne :). Iš indelių iškrenta gana lengvai.

Skanu su vaisiais, uogomis ir šlakeliu saldumėlio :).


Skanaus ir lai sūrių vis daugėja!

2011 m. rugsėjo 22 d., ketvirtadienis

Cukinijos sausainiai


Jau kelintą kartą juokauju bendradarbei, kad reikia valgyti tai kas užaugo sode, ir kad jau kelintą savaitę valgom patiekalus su cukinijomis. O pasirodo, kad ji ir savo virtuvėje pritaikė mano patirtį ir šeimą tris vakarus iš eilės maitina moliūgais :). Tai jos sūnus po eilinės vakarienės pareiškė, kad kitais metais augins kiaules :).

Nori nenori, bet rudenį visi tampa sezoninių daržovių vartotojais. Nes kada gi daugiau, jeigu ne rudenį skaniausios sodo gėrybės. Lietuvoje daržovės auginamos nuo seniausių laikų. Baltų gentys augino morkas, svogūnus, burokėlius. Lietuvos dvaruose XVI a. buvo auginamos morkos, ropės, kopūstai, burokėliai, agurkai, svogūnai, pastarnokai, porai, krienai, salierai, ridikai, mairūnai, petražolės.

Sausainiams reikės (3 didelėms kepimo skardoms):
200 g sviesto,
200 g cukraus,
3 kiaušinių,
400 g miltų,
2 – 3 šaukštų topinambų miltelių (nebūtinai),
2 šaukštelių kepimo miltelių,
350 g cukinijos (jau be sėklų ir žievelės),
120 g kokoso drožlių,
100 g šokoladinių lašelių,
šlakelio natūraliaus vanilės ekstrakto,
žiupsnelio druskos.

Kambario temperatūros sviestą išsukam su cukrumi, vanilės ekstraktu, druska ir kiaušiniais. Sudedam burokine tarka tarkuotą cukiniją, beriam kokoso drožles ir šokolado lašelius. Viską gerai išmaišome.

Miltus sumaišome su kepimo milteliais ir topinambų milteliais. Suberiam į skystą masę ir maišome kol neliks sausų miltų.

Ant kepimo popieriumi ištiestos skardos dviejų šaukštų pagalba formuojam sausainius.

Pašaunam iki 180 °C įkaitintą orkaitę 30 – 40 min. iki gražiai parus paviršius.


Skanaus ir valgom daržoves!

2011 m. rugsėjo 19 d., pirmadienis

Vištiena su daržovėmis saldžiarūgščiame padaže


Jau ir girdžiu: ar čia tokia pati vištiena kaip “kiniečiuose”? Draugai po vizito Kinijoje visada juokiasi, kad jokio saldžiarūgščio padažo jiems nėra tekę ragauti besilankant vietiniuose restoranuose. Tačiau, Kinija – didelė šalis, gal kokioje tolimoje provincijoje ruošiamas ir toks pagardas. Reiktų tikrų kinų paklausti :).

Kinijos Liaudies Respublika – valstybė rytų Azijoje, ketvirta pagal teritoriją valstybė pasaulyje ir didžiausia pagal gyventojų skaičių, kuris siekia 1 336 718 015. Tai sudaro apie 20 % visų pasaulio gyventojų.

Patiekalui reikės:
apie 300 – 400 g vištienos krūtinėlės,
2 – 3 morkų,
1 nedidelės cukinijos,
1 saldžiosios paprikos,
3 – 4 šaukštų kukurūzų krakmolo,
3 – 4 šaukštų sojos padažo,
1 – 2 šaukštų balto vyno acto,
2 šaukštų medaus,
1 šaukštelio malto imbiero,
4 šaukštų pomidorų pastos,
2 šaukštelių grūdėtųjų garstyčių,
šlakelio vandens,
2 šaukštelių sezamo sėklų,
aliejaus kepimui.

Vištieną supjaustome juostelėmis ir užpilam marinatu, pasigamintu iš 1 – 2 šaukštų sojos padažo, balto vyno acto, 1 šaukšto medaus ir imbiero. Paliekame apie 30 min.

Daržoves supjaustome juostelėmis ir apkepame iki suminkštės.

Marinuotos vištienos juosteles apvoliojam krakmole ir apkepame aliejuje iki gražiai apskrus.

Vištienos juosteles sumaišome su keptomis daržovėmis.

Sumaišome likusius produktus: 1 – 2 šaukštus sojos padažo, 1 šaukštą medaus, pomidorų pastą, garstyčias, sezamo sėklas. Pilam šlakelį vandens. Kaitinam iki medus ištipsta.

Padažą užpilam ant vištienos su daržovėmis.

Ragaujam su ryžiais.


Skanaus ir didelė ta Kinija!

2011 m. rugsėjo 8 d., ketvirtadienis

Cukinijų apkepas


Keptas jau ne kartą, su įvairiomis improvizacijomis. Puikiai vertinamas net užkietėjusių mėsiavalgių, kurie sėkmingai sušveičia po antrą porciją ir dar prašo palikti vakarienei :).

Kodėl dažniausiai apie valgančius mėsą žmones, sakoma mėsiaėdis? Kaip ten bebūtų, visi mes - valgome. O kai kalbama apie termiškai neapdorotą maistą besirenkantį, tai kažkodėl jis yra žaliavalgis...

Cukinijų apkepas:
1 pakelio sluoksniuotos bemielės tešlos,
1 vidutinės cukinijos,
420 ml grietinėlės,
2 – 3 kiaušinių,
3 – 4 šaukštų kieto tarkuoto sūrio,
2 didesnių rutuliukų mocarelos sūrio,
šviežio baziliko lapelių,
šlakelio aliejaus,
žiupsnelio juodų maltų pipirų,
žiupsnelio druskos.

Tešlą ištraukiame iš šaldytuvo ir leidžiame atšilti.

Cukiniją supjaustome riekelėmis ir apkepame iki suminkštės, bet nesukris. Išdėliojam ant popierinių servetėlių, kad susigertų aliejaus perteklius.

Lengvai išplakame kiaušinius, įmaišome grietinėlę, barstome pipirus, druską ir beriam tarkuotą sūrį. Gerai išmaišome.

Į popieriumi ištiestą kepimo indą aukštesniais kraštais klojam tešlą, padengdami ir indo šonus. Į dugną beriam keptas cukinijas, kurias užpilam plakiniu. Negalintys išgyventi be mėsos gali įberti smulkintos virtos ar keptos vištienos :).

Ant viršaus suberiam baziliko lapelius, kuriuos uždengiame riekelėmis pjaustytu mocarelos sūriu.

Jeigu liko tešlos, išdėliojam ornamentus ant apkepo, ir pašauname į iki 180 °C įkaitintą orkaitę 45 - 60 min. kol sūris gražiai parus.


Skanaus ir improvizuokime!

2011 m. rugsėjo 6 d., antradienis

Aštrios cukinijų riekelės


Krepšinis krepšinis krepšinis! Nepatikėsite, žinau žmogų, kuris juo visiškai nesidomi, ir žino, tik A. Sabonį, nes kas jo nežino, ir Š. Marčiulionį, nes teko dirbti jo vardo mokykloje. Ir viskas :). Bet net ir tokios žinios jam netrukdo mėgautis įdomiais užkandžiais, kurie, manau, labai tinka prilipus prie TV ekrano :).


Kaip rašo internete, krepšinio žaidimą sugalvojo kanadietis daktaras James Naismith 1891 m. Naujosios sporto šakos paskirtis buvo užimti studentus sportu žiemos metu, kai nėra sąlygų žaisti beisbolą ar amerikietišką futbolą. Pradžioje žaidime buvo naudojamas futbolo kamuolys ir krepšiai su dugnu, taigi po kiekvieno pataikyto metimo kamuolį reikėdavo ištraukti iš krepšio.

Užkandžiams reikės:
jaunos cukinijos,
džiūvėsėlių,
kieto tarkuoto sūrio,
mėgstamų aštrių prieskonių,
šlakelio pieno ar grietinėlės,
druskos.

Cukiniją supjaustome plonomis riekelėmis.

Džiuvėsėlius sumaišome su sūriu, prieskoniais ir druska.

Kiekvieną cukinijos riekelę trumpam panardiname į pieną ar grietinėlę ir apvoliojam mišinyje iš džiuvėsėlių, sūrio ir prieskonių.

Suguldome į kepimo popieriumi ištiestą skardą ir pašauname į 200 °C įkaitintą orkaitę 20 – 30 min. arba kol cukinijos riekelės gražiai parus. Ilgiau pakepus gaunasi savotiški traškučiai, tačiau mums labiau priimtinas minkštesnis variantas :).


Skanaus ir pergalių!

2011 m. rugpjūčio 24 d., trečiadienis

Pyragas su obuoliais ir “Rududu”


Nors į orų prognozes grįžta vasara ir labai dideli karščiai, tačiau ruduo jau čia pat ir namai vis dažniau pakvimpa obuolių pyragais.

Kaip teisingai uosti maistą moko ajurvedinės mitybos šalininkai: maistas uostomas ne kišant nosį prie garuojančio puodo, o ranka pavėduojama virš link nosies. Labai panašiai, kaip mokykloje per chemijos pamokas :).

Pyragui reikės:
800 – 900 g obuolių,
1 indelio „Rududu“,
200 g kambario temperatūros sviesto,
70 g šalto sviesto (pyrago viršui),
150 g cukraus,
50 g cukraus (pyrago viršui),
3 kiaušinių,
200 g miltų,
120 g miltų (pyrago viršiui),
50 g migdolų miltų,
1,5 šaukštelio kepimo miltelių,
šlakelio pieno,
šlakelio natūralios vanilės ekstrakto,
žiupsnelio druskos.

“Rududu” indelį užpilame karštu vandeniu, kad masė sušiltų ir suminkštėtų.

Obuolius nulupame, išsėkliname ir supjaustome plonomis skiltelėmis. Ant viršaus sukrečiam “Rududu” ir maišome iki obuoliai vienodai pasidengs.

Kambario temperatūros sviestą išsukam su cukrumi, kiaušiniais, vanilės ekstaktu, pienu ir žiupsneliu druskos.

Sumaišome visus miltus su kepimo milteliais ir suberiam į išsuktą masę. Išmaišome iki vientisos masės.

Iš likusio sviesto, cukraus ir miltų pirštais sutriname trupinius.

Į kepimo popieriumi ištiestą skardą krečiame tešlą. Ant išlyginto jos paviršiaus beriam obuolius, o ant jų trupinius.

Pašauname į iki 180 °C įkaitintą orkaitę gerai valandai iki pyrago paviršius lengvai paruduos, o įbedus medinį pagaliuką, šis liks sausas.


Skanaus ir lai kvepia rudeniu!

2011 m. rugpjūčio 23 d., antradienis

Moliūgų sriuba su ryžiais ir špinatais


Išlydėjus burlaivius Klaipėdoje, pavalgius uostamiesčio kavinių maisto ir pamojus atostogoms, vėl norisi jaukaus naminio maisto. O tiršta sriuba tam puikiai tinka :).

Užsienio mokslininkų atliktas tyrimas parodė, kad naminis maistas porcijų dydžiu ir kaloringumu beveik neatsilieka nuo maisto, kurį ragaujame greito maisto užkandinėse. Per paskutinius 70 m. naminių patiekalų kaloringumas vidutiniškai padidėjo 63 proc. Didėjo ir porcijos, pavyzdžiui, iš vienodo kiekio tešlos pagal 1948 m. receptą buvo galima iškepti 48 bandeles, o pagal šiuolaikinių receptų knygų rekomendacijas - tik 15. Bet viskas mūsų rankose, tad gamindami namuose bent jau žinome, ką ir kiek dedame į patiekalą :).

Sriubai reikės:
400 – 500 g moliūgo (jau be odos ir sėklų),
2 saujų špinatų,
100 – 150 g ryžių,
1 litro sultinio,
1 – 2 šaukštų „ghee“ sviesto,
žiupsnelio juodų maltų pipirų,
žiupsnelio druskos.

Pirmiausiai užkaičiame ryžius, kadangi į sriubą juos dėsime virtus.

Moliūgą supjaustome gabaliukais ir beriame į verdantį sultinį. Verdame apie 15 – 20 min., kol moliūgas suminkštės. Išvirusį ir šiek tiek atvėsusį sutriname iki piurė.

Špinatus pakepinam „ghee“ svieste iki sukritimo ir sudedam į moliūgo piurė. Suberiam virtus ryžius ir pilam sultinį iki pageidaujamo tirštumo. Beriam druskos ir pipirų. Viską užverdame.

Skanaujame su žiupsneliu kieto tarkuoto sūrio.


Skanaus ir jaukaus naminio maisto!

2011 m. rugpjūčio 9 d., antradienis

Kokosiniai-migdoliniai kalniukai


Labai tinka, kai ko nors norisi skaniai ir greitai prie puodelio kavos. Sausainiuose puikiai jaučiasi kokosas, migdolai ir dar kai kas :).

Migdolas yra vaisius. Ant medžio kabantis kaulavaisis panašus į mažą pailgą persiką su kieta žaliai pilka žievele. Kai augalas subręsta, žievelė prasiskečia, viduje yra riešutas.

Sausainiams reikės (apie 35 – 40 vnt.):
4 mažų kiaušinių,
180 g rudojo cukraus,
250 g kokoso drožlių,
3 šaukštų migdolų miltų,
1 šaukšto juodojo romo,
žiupsnelio druskos.

Kiaušinių baltymus, atskirtus nuo trynių, plakame iki putų. Po truputėlį beriame cukrų. Įmaišome romą ir druską.

Trynius lengvai suplakame šakute ir pilam į baltymų masę. Išmaišome.

Suberiam kokoso drožles ir migdolų miltus. Viską gerai išmaišome iki vientisos masės.

Formuojam sausainius ir dedam į kepimo popieriumi ištiestą skardą. Pašauname į iki 170 °C įkaitintą orkaitę 25 – 30 min., priklausomai nuo kepinio dydžio. Kuomet paviršius gražiai parusta – traukiame ir atvėsiname skardoje.


Skanaus ir bėgam kaisti kavą!

2011 m. rugpjūčio 7 d., sekmadienis

Lydytas sviestas „Ghee”


„Ghee” sviestą gaminu apie pusę metų. Dažniausiai jį naudoju prieskonių kepinimui, pusryčių blynams ar košei gardinti. Tikrai vertas dėmesio produktas.

Lydytas sviestas „Ghee“ naudojamas kaip maisto produktas bei vaistinė priemonė ajurvedoje. Tai idealūs kulinariniai riebalai, nes kaitinant sviestą, vanduo išgaruoja, baltymai sudega ir iškrenta ant indo dugno (kepant ant paprasto sviesto sudegę baltymai lieka maiste). Sviestas virsta skaidriais aukso geltonumo riebalais su švelniu riešutų prieskoniu. Maistas gaminamas naudojant „Ghee“ įgauna nepakartojamą skonį bei aromatą. Be to, jis nedidina cholesterolio kiekio kraujyje. Geras skonis ir kvapas tikrai ne vieninteliai šio sviesto privalumai. Tinkamai paruošto „Ghee“ nereikia laikyti šaldytuve, jo galiojimo laikas neterminuotas. Ajurvedoje nuo seno žinomos gydomosios „Ghee“ savybės: valo ir sutepa žarnyną, išvalo jį nuo toksinų, tinka besiskundžiantiems dėl vidurių užkietėjimo ar sąnarių skausmo. Taip pat gali būti tepamas ant žaizdelių, išsausėjusios odos.

Lydytam sviestui „Ghee” reikės:
geros kokybės 82% riebumo sviesto.

Sviestui lydyti geriausiai tinka storasienis dvigubu dugnu puodas. Gaminimo laikas priklauso nuo sviesto kiekio, tad patogiau sekti ne laiką, o veiksmą puode :).

Sviestą sudedam į puodą ir tirpiname ant vidutinės ugnies. Ištirpinus galima retkarčiais atsargiai pamaišyti. Sviestui užvirus ugnį sumažinam. Paviršiuje susidariusių putų nugriebti nereikia.



Kuomet ant sviesto paviršiaus pradeda formuotis balzganos putos, o puodo dugne matosi nusėdę tamsūs tirščiai (baltymai) nuo sviesto nesitraukiame. Stebime kuomet sviestas išskaidrės. Keičiasi jo kvapas. Galima pavirti dar keletą minučių, tačiau svarbiau nesudeginti sviesto.



Puodą nukaičiame nuo ugnies ir pastatome vėsioje vietoje, kad greičiau atauštų.

Kai sviestas šiek tiek praauš perkošiame per kelis sluoksnius marlės audinio.

Laikomas šaltai sviestas sukietėja, tačiau kambario temperatūroje išlieka minkštas.


Skanaus ir tikrai verta pabandyti!

2011 m. liepos 26 d., antradienis

Ryžiai su cukinijomis ir gražgarstėmis


Kartais naikinant likučius šaldytuve, gimsta puikūs patiekalai. Kaip ir šį kartą: puodo dugne liūdėjo keli šaukštai ryžių, šaldytuve sauja gražgarsčių, o krepšyje vieniša cukinija...

JT duomenimis, daugiau kaip pusė pasaulio maisto sunaikinama arba keliauja į šiukšlynus. Parduotuvėse maistas daugiausiai sunaikinamas dėl besibaigiančio galiojimo laiko, dėl deformacijos, nestandartinės išvaizdos, taip pat dėl pažeistų pakuočių, klaidingo žymėjimo. Namuose jis išmetamas dėl nesaikingo pirkimo ar tiesiog švaistūniškų įpročių. Štai Vokietijoje kasmet sunaikinama ir išmetama 15 milijonų tonų maisto produktų. Ar tai daug? Jeigu tą maistą sukrautumėme į sunkvežimius, susidarytų 500 000 sunkvežimių eilė, kuri nusidriektų nuo Berlyno iki Pekino.

Patiekalui reikės:
1 nedidelės cukinijos;
2 – 3 šaukštų alyvuogių aliejaus,
1 – 2 šaukštų balzamiko acto,
1 šaukšto granatų padažo (nebūtinai),
1 skiltelės česnako,
saujos gražgarsčių,
žiupsnelio druskos,
žiupsnelio šviežiai maltų juodų pipirų,
ryžių.

Cukinijas supjaustome plonomis juostelėmis ir užpilame marinatu, kurį pasiruošiam iš alyvuogių aliejaus, balzamiko acto, granatų padažo, smulkiai kapoto česnako, druskos ir pipirų. Paliekame marinuotis apie 1 val.

Gražgarstes su šlakeliu aliejaus, žiupsneliu druskos ir pipirų sutriname rankine trintuve.

Marinuotas cukinijas lengvai apkepame arba patroškiname gilesniame puode.

Pateikiam su ryžiais ir gražgarsčių pagardu.


Skanaus ir panaudokime likučius!

2011 m. liepos 25 d., pirmadienis

Trijų miltų blynai


Atostogos mane žavi ne todėl, kad galiu keltis be žadintuvo, o dėl galimybės ramiai ir įdomiai papusryčiauti. Niekur nereikia skubėti, galima žydinčioje terasoje prisėsti, dar neišlindus iš naktinių marškinių, ir gerti kavą bei mėgautis egzotiškais blynais :).

Burnotis buvo auginamas jau prieš 5000 metų Inkų ir Actekų indėnų genčių laukuose. Taikos metu burnotį valgydavo su medumi, o karo metu - su krauju. Valgomi skambant apeiginiams būgnams, burnočio blynai su karo belaisvių krauju turėjo suteikti stiprybės indėnų kariams. Ispanams užkariavus Pietų Ameriką, burnočio pasėliai buvo išdeginti konkistadorų, nes šis augalas, netiko prie jų skleidžiamo tikėjimo. Burnotis išliko tik ten, kur negalėjo patekti krikščionių vienuoliai, t.y. aukštai kalnuose.

Blynams reikės:
2 kiaušinių,
1 puodelio pieno,
½ puodelio burnočio miltų,
½ puodelio tapiokos miltų,
½ puodelio speltos miltų,
½ šaukštelio malto cinamono,
1 šaukštelio kepimo miltelių,
žiupsnelio druskos,
kokoso aliejaus kepimui.

Lengvai išplakame kiaušinius su pienu.

Kitame inde sumaišome visus miltus, cinamoną, kepimo miltelius, druską.

Į miltų mišinį pilame kiaušinių ir pieno plakinį ir viską gerai išmaišome.

Kepame kaip ir bet kokius blynus :).


Skanaus ir prisėskime rytais!

2011 m. liepos 23 d., šeštadienis

Maskarponės sūrio ledai


Ledų sezonas tęsiasi. Taip ir norisi kas vakarą išbandyti vis kitokius, vis įdomesnius, vis ne taip greitai suvalgomus :). Su valgymu nesiseka, nes ledai dingsta labai sparčiai (nespėju net įamžinti kaip dera), o su bandymais – judam į priekį :).

Pirmąją vietą pagal ledų suvartojimą Europoje užimą Danija, antrąją Švedija, trečiąją – Didžioji Britanija. Vienas Rusijos gyventojas vidutiniškai per metus suvalgo 3 -4 kg ledų, vienas europietis – 12 - 14 kg, amerikietis - 20 kg. Lietuvos gyventojai žiemos mėnesiais išlaižo vidutiniškai 500 000 litrų ledų, vasarą – 4 000 000 litrų.

Ledams reikės (apie 500 ml):
2 kiaušinių,
100 g cukraus pudros,
400 g maskarponės sūrio,
šlakelio natūralios vanilės ekstrakto.

Baltymus atskiriame nuo trynių ir išplakame iki standžių putų.

Trynius išplakame su cukraus pudra ir vanilės ekstraktu iki purios masės. Sudedam maskarponės sūrį ir vėl plakame iki vientisos masės.

Į trynių ir sūrio masę labai atsargiai įmaišome baltymus.

Sukrečiam į ledų gaminimo mašiną ir maišome apie 20 min.


Skanaus ir pralenkime Daniją!

2011 m. liepos 10 d., sekmadienis

Marcipaniniai keksiukai


Sekmadienį labai norėjosi pasilepinti: miegoti kiek lenda, lėtai išgerti kavos, pažiūrėti, kokį seną filmą, ramiai paskaityti, netrunkant virtuvėje pasigaminti ko nors greito ir skanaus, tinkančio prie arbatos puodelio. Beveik taip ir buvo :).

Poilsis gali būti aktyvus ir pasyvus. Žmogui reikia tiek vieno, tiek kito. Atostogoms rekomenduojama išvykti iš namų ar esant galimybei iš šalies, kad galėtum visiškai atitrūkti nuo kasdieninės aplinkos. Ir ne mažiau kaip 2 savaitėms.

Keksiukams reikės (12 vnt):
80 – 100 g sviesto,
120 g rudojo cukraus,
2 kiaušinių,
150 ml kefyro,
80 – 100 g marcipaninės masės,
100 g miltų,
50 g Speltos miltų,
2 šaukštelių kepimo miltelių.

Kambario temperatūros sviestą išsukam su cukrumi ir kiaušiniais. Pilam kefyrą ir sudedam marcipaninę masę. Gerai išmaišome.

Dubenyje sumaišome visus miltus su kepimo milteliais. Suberiam į skystą masę. Išmaišome iki vientisos masės.

Masę sukrečiam į popierines kepimo formeles, kurias sustatom į keksiukų kepimo skardą. Pašauname į iki 180 °C įkaitintą orkaitę 30 – 35 min. Tikrinam mediniu pagaliuku.

6 keksiukus papuošiau kremu, pagamintu iš 100 g maskarponės sūrio, 20 g minkšto sviesto, 2 šaukštelių cukraus, šlakelio citrinos sulčių. Produktus reikia sumaišyti, išsukti iki vientisos masės ir statyti į šaldytuvą, kad atvėstų. O tuomet užsiimti menais :).


Skanaus ir ilsėkimės!

2011 m. liepos 8 d., penktadienis

Estiški triufeliai Kamakäkid


Skonis ir kvapas netikėti, bet labai labai įdomūs. Visi ilgai kankinasi ir krenta kovoje teištardami – pasiduodu :). O viskas gana paprasta. Kaip visada :). Tik su mažais mano pakeitimais. Vėl, kaip visada :).

Vartydama estiškus tinklapius radau labai mažai informacijos apie šiuos skanėstus. Tačiau teigiama, kad tai tikrai estiškas desertas. Tik manau, kad seniau tikrai ne maskarponės sūris buvo naudojamas triufeliams gaminti :). Bet tai nieko nekeičia – estai didžiuojasi Kamakäkid.

Triufeliams reikės (apie 30 vnt.):
350 g maskarponės sūrio,
6 šaukštų rudojo cukraus,
7 šaukštų Kama miltų,
80 – 100 g lazdyno riešutų,
1 šaukšto natūralios vanilės ekstrakto,
2 šaukštų Kama miltų (triufelių apvoliojimui),
2 šaukštų rudojo cukraus (triufelių apvoliojimui),
1 šaukštelio malto cinamono (triufelių apvoliojimui),
½ šaukštelio kerobo miltelių arba kakavos (triufelių apvoliojimui).

Maskarponės sūrį sumaišome su cukrumi, Kama miltais, maltais lazdyno riešutais, kuriems reikia pašalinti odelę, ir vanilės ekstraktu. Viską gerai išmaišome iki vientisos masės ir statom į šaldytuvą 1 – 2 val.

Praėjus nurodytam laikui iš šaltos masės formuojam rutuliukus, kuriuos apvoliojam Kama miltų, cukraus, cinamono ir kerobo mišinyje.

Laikom šaltai.


Skanaus ir pasiduokite!

2011 m. birželio 28 d., antradienis

Plombyras su rabarbarų padažu


Prieš metus pradėjusi sukti galvą, dėlioti už ir prieš – šiemet su pirmais karščiais į namus parsinešiau ledų gaminimo mašiną. Na tokia ten ir mašina :). Nedidelė, tyliai dirbanti ir puikius ledus šaldanti. Dabar vis dar vyksta bandymai, bet pirmi rezultatai tikrai tiko ir patiko ragavusiems. Tik aš jau nebespėju gaminti :).

Ledai savo istoriją rašo nuo neatmenamų laikų. Visais amžiais įvairių šalių smaližiai į šio gaivaus deserto sudėtį ir formą įnešė įvairių pakeitimų ir atradimų. Tačiau visada išliko klasika – plombyras, kuris pavadintas prancūzų miesto Plombier Le Bem garbei, kadangi ten grietininiai ledai virto visų mėgstamu plombyru.

Plombyrui reikės (apie 800 ml):
400 ml plakamosios grietinėlės,
3 kiaušinių,
120 g cukraus,
šlakelio natūralios vanilės esensijos.

Trynius atskiriame nuo baltymų ir išplakame su cukrumi ir vanilės esencija iki purios masės.

Baltymus išplakame iki standžios masės.

Grietinėlę taip pat reikia išplakti iki standžios masės.

Trynius, baltymais ir grietinėle sumaišome iki vientisos masės.

Sukrečiam į ledų gaminimo mašiną ir maišome apie 30 min.

Prie plombyro labai tiko rabarbarų padažas, kurio gaminimas užtrunka keletą minučių. Užkaičiam indą su nedideliu kiekiu vandens. Beriam žiupsnelį cukraus ir jam ištirpus riekelėmis pjaustytus rabarbarų stiebus. Paverdame iki rabarbarai suminkštės.


Skanaus ir mėgaujamės!