2011 m. vasario 28 d., pirmadienis

Pyragėliai su saldžiu įdaru


Pasiguodė viena jauna mamytė, kad sūneliui gydytojai nustatė alergiją vištienai ir kiaušiniams. Ir ką belieka daryti – nevartoti šių produktų nei sūnui, nei mamai, bent jau kurį laiką. Mamai iškilo dilema, o kaip blynus, pyragus, sausainius kepti :(. Bet su kiekviena problema ir nauji atradimai :).

Pasak netradicinės medicijos, alergiją pirmiausia sukelia pakitimai pasąmonėje, ir tik vėliau išlenda į paviršių įvairiais bėrimais, raudonavimais ir pan. Teigiama, kad vaikai labai dažnai būna alergiški šokoladui, įvairiems saldumynams, kas yra sąlygota nemeilės, pavydo jaunesniems šeimos nariams. Maži vaikai negali aiškiai išsakyti savo jausmų ir problemų, už juos šį darbą atlieka fizinis kūnas.


Pyragėliams reikės (16 vnt.):
350 g miltų,
apie 150 ml šalto vandens,
5 – 6 šaukštų tirpinto „ghee“ sviesto arba aliejaus,
1 skardinės „Rududu“ (385 g),
1 saujos graikinių riešutų,
žiupsnelio druskos,
aliejaus arba „ghee“ sviesto pyragėlių virimui.

Miltus sumaišome su druska. Pilam „ghee“ sviestą arba aliejų ir pirštais viską sutriname iki trupinių – smėlinės tešlos. Pilame vandenį ir minkome vienalytę tešlą. Paruoštą tešlą pridengiam ir atidedam gerai valandai kambario temperatūroje.

Graikinius riešutus šiek tiek pasmulkinam grūstuve ir suberiam į „Rududu“. Gerai permaišome.

Tešlą pyragėliams padaliname į vienodus 32 gabaliukus, kurių kiekvieną iškočiojam iki nedidelių, tačiau plonų apvalių blynelių.

Ant vieno blynelio dedam šaukštą įdaro. Kraštus šiek tiek sudrėkiname ir ant viršaus prilipinam kitą tešlos blynelį. Gerai užsukam kraštus.

Pyragėlius verdame įkaitintame aliejuje arba „ghee“ svieste, kol gražiai paruduoja.

Skaniausi šilti, bet ne karšti, kadangi įdaru galima nusideginti.

Skanaus ir naujų atradimų!

2011 m. vasario 26 d., šeštadienis

Mano svajonės


Tik gal labiau tiktų sakyti – planai. Labai realūs, žemiški ir įgyvendinami rimtai dirbant. Visko dar negaliu išduoti – kantrybės, bet, jeigu čia patekote, ir visai nesvarbu, ar ieškodami pyrago recepto ar planuodami kelionę į Japoniją, būčiau dėkinga, jeigu užpildytumėte anketą, kurią rasite šiuo adresu:
https://spreadsheets.google.com/viewform?formkey=dDlvcXZ5dHkzUXpWdFlOUUZnaVBfMnc6MQ

Nuoširdžiai ačiū :).

2011 m. vasario 25 d., penktadienis

Makaronai su cukinija


Vienas jaunas draugas, prakalbus apie patiekalų įvairovę jo virtuvėje, sako, na koks gi tas mano meniu: kiaušinienė, makaronai... Na kiaušinienė tai gal ir gali atsibosti, bet makaronai? Net Lietuvoje jau yra iš ko rinktis :). O kur dar įvairūs priedai ir padažai?

Tai, ką mes vadiname bendriniu žodžiu – makaronai, tai tik vienas vakarietiškų makaronų porūšių, kurių galima suskaičiuoti kelis šimtus. Išskiriamos dvi didelės makaronų rūšys: lakštiniai – rytietiški makaronai, gaminami iš įvairiausių produktų, ir pasta – vakarietiški, kurių tėvynė Italija ir jų gamybai naudojami kvietiniai miltai.

Patiekalui reikės:
1 cukinijos,
4 – 5 saulėje džiovintų pomidorų aliejuje,
1 geros saujos juodųjų alyvuogių,
1 skiltelės česnako,
100 – 130 g fetos tipo sūrio,
šlakelio alyvuogių aliejaus,
žiupsnelio maltų juodųjų pipirų,
žiupsnelio druskos,
žiupsnelio Provanso žolelių mišinio,
makaronų.

Supjaustome kubeliais cukiniją, susmulkinam pomidorus, alyvuoges ir fetos tipo sūrį. Viską beriam į kepimo indą. Pašlakstome aliejumi, barstome trintu česnaku, prieskoniais ir druska. Lengvai permaišome.

Pašauname į 180 °C įkaitintą orkaitę 30 minučių. Po 15 minučių kepimo, šiek tiek permaišome.


Karštą mišinį beriam ant makaronų ir einam ragauti :).

Skanaus ir tegyvuoja makaronai!

2011 m. vasario 17 d., ketvirtadienis

Bulvių blynai su džiovintais grybais


Greičiausiai tai žemaičių blynų artimi giminaičiai. Tačiau žemaičių nesu gyvenime dariusi ir gal tik kokius 5 kartus valgiusi, tai tiksliai ir negaliu pasakyti :). Bet drąsiai galiu teigti, kad tokiu oru tai labai tinkamas maistas.

Geriausias ir seniausias būdas išsaugoti grybų, uogų ar net ir daržovių savybes – džiovinant. Tokiu būdu išgarinamas vanduo, todėl ruošiantis gaminti pakanka norimas gėrybes pamerkti į vandenį. Džiovinti grybai puikiai išsaugo aromatą, uogos – spalvą ir formą.

Blynams reikės (8 – 9 vnt.):
8 – 10 vidutinių bulvių;
1 kiaušinio,
2 – 3 šaukštų miltų,
3 – 4 šaukštų džiūvėsėlių,
2 gerų saujų džiovintų grybų,
1 mažos svogūno galvutės,
žiupsnelio druskos,
žiupsnelio juodųjų maltų pipirų,
gabaliuko sviesto.

Bulves išverdame, šiek tiek atvėsiname ir sutriname ar sumalame iki vientisos masės. Įmušam kiaušinį, beriam miltus, druską ir pipirus. Viską gerai permaišome.

Išmirkusius grybus išverdame, susmulkinam ir apkepam svieste su svogūnu. Pasūdome.

Drėgnais delnais iš bulvių masės formuojam pailgą blyną per visą delną. Dedam šaukštą grybų ir viską gražiai sulipiname, kad grybai nepabėgtų :). Formuojam gražų blyną, kurį apvoliojam džiūvėsėliuose.

Keptus skanaujam su grietinės - sviesto padažiuku, pabarstome krapais.


Skanaus ir vis dar laikomės per šalčius!

2011 m. vasario 16 d., trečiadienis

Daržovių sriuba


Na ir paspaudė šaltukas. Bet tai galima atleisti, nes tokios šviesios dienos labai laukiamos ir išsiilgtos. Daugiau saulės, šviesos, o šilumą mes jau kaip nors patys susiorganizuosim – karštos arbatos puodelyje ar trintos sriubos dubenėlyje :).

Kaip rašoma internete, maisto gamyba verdant paplito tik išradus vandeniui nelaidžius indus maždaug prieš 5000 metų. Iki XVII amžiaus buvo valgomos tirštos sriubos, tepamos ant duonos, vėliau, maždaug tuo metu, kai išrastas šaukštas, pradėjo populiarėti ir skystesnės.

Sriubai reikės:
2 morkų,
3 bulvių,
gabaliuko moliūgo,
gabaliuko cukinijos,
1,5 l sultinio,
3 – 5 šaukštų grietinėlės,
žiupsnelio druskos,
žiupsnelio maltų juodųjų pipirų,
kelių šakelių šviežio čiobrelio.

Paprasčiau nebūna: beriam smulkintas daržoves į verdantį sultinį. Joms išvirus sutriname ir pilam grietinėlę. Dar kartą viską užverdame. Beriam druskos, pipirų, čiobrelio lapelius.

Ir šildomės :).


Skanaus ir nesušalkime!

2011 m. vasario 14 d., pirmadienis

Suktinukai su medumi ir kokoso drožlėmis


Taip jau nutiko, kad savaitgalį į lauką nekišau nosies: užsisukau namuose su darbeliais. Ir kaip visada savaitgaliais, gaminau ir pusryčius, ir pietus, ir vakarienę. Nors pastarąjai dažniausiai lieka kas nors nuo pietų :). Ir žinoma, kaip gi be deserto :).

Žodis desertas kilęs iš prancūzų kalbos žodžio „desservir“, kas reiškia „nurinkti stalą“, o šis iš lotynų „servire“ - „būti vergu, būti naudingu“. Desertas pateikiamas po pagrindinių patiekalų, bet daugeliui turbūt žinomas posakis: „Desert s perva“ :).

Sausainiais reikės:
200 g miltų,
50 g migdolų miltų,
150 g sviesto,
50 g cukraus,
1 šaukštelio kepimo miltelių,
1 kiaušinio,
5 – 6 šaukštų medaus,
5 – 6 šaukštų kokoso drožlių,
šlakelio vandens,
žiupsnelio druskos.

Dubenyje gerai sumaišome miltus, migdolų miltus, cukrų, kepimo miltelius ir druską. Į mišinį dedam 100 g kubeliais supjaustyto sviesto ir viską pirštais sutriname iki trupinių. Į masę pilam su šlakeliu vandens išplaktą kiaušinį ir viską sulipdome į vientisą masę. Tešlą dedam į šaldytuvą kol pasigaminsim įdarą.

Likusį 50 g sviesto ištirpiname ant silpnos ugnies. Pilam medų, beriam kokoso drožles ir kaitinant išmaišome iki vientisos masės. Nukeliam nuo ugnies ir šiek tiek atvėsiname.

Traukiam tešlą iš šaldytuvo. Iškočiojam stačiakampį lakštą, kurį aptepame įdaru. Susukam į ritinėlį. Dedam į šaldytuvą 30 minučių arba trumpiau :).

Šiek tiek atvėsintą ritinėlį supjaustome 0,5 cm riekelėmis, guldom į kepimo popieriumi ištiestą skardą ir pašauname į 190 °C įkaitintą orkaitę 15 – 20 minučių. Stebėkite, nes kartais užtenka ir mažiau, ypač antrai skardai :).

Sausainius atvėsiname ant grotelių.


Skanaus ir daug meilės!

2011 m. vasario 8 d., antradienis

Varškės pyragas su obuoliais


Metų laikai Lietuvoje keičiasi kas dieną. Šeštadienis buvo žiauriai šlapias, sekmadienį jau teko galvoti apie akinius nuo saulės, pirmadienis – kaip čia geriau pasakius – įvairus, antradienį – net sunku kvėpuoti nuo vėjo gūsių, o trečiadieniui jau žadamas sniegas ir šaltis. Gerai, kad valgančiųjų skonis nekinta tokiu greičiu, ir visada yra mėgstami minkšti, drėgni ir greitai pagaminami pyragai.

Skonis vienas pojūčių, kuriais žmogus gauna informaciją iš aplinkos. Nuo senų laikų išskiriami keturi pagrindiniai skoniai: kartumas, rūgštumas, sūrumas, saldumas. Kinų, japonų virtuvės turi penktą pagrindinį skonį – umami. Šį skonį suteikia glutamo rūgštis (E620) ir jos druskos (pvz., natrio glutamatas). Ajurvedoje išskiriamos šešios pagrindinės skoninės charakteristikos: saldus, rūgštus, sūrus, aštrus, kartus, gaižus.

Pyragui reikės:
170 – 180 g sviesto,
400 g miltų,
250 g cukraus,
400 g kreminės varškės,
2 kiaušinių,
6 – 7 obuolių,
1 – 2 šaukštelių cinamono,
1 – 2 šaukštelių rudojo cukraus,
žiupsnelio druskos.

Sviestą supjaustome mažais kubeliais ir sumaišome su miltais ir 100 g cukraus ir žiupsneliu druskos. Pirštais viską sutrinam iki smėlinės masės.

Kiaušinius išsukame su likusiu cukrumi ir įmaišome varškę.

Obuolius nulupame, išsėkliname ir susipjaustome riekelėmis.

Pyrago kepimo skardą ištiesiame popieriumi ir beriam ¾ smėlinės tešlos. Lengvai suformuojam lygių dugną ir kraštelius. Ant viršaus pilam verškės masę ir suberiam obuolių skilteles. Pabarstome cinamonu ir ruduoju cukrumi ir lengvai užberiam likusią smėlinę tešlą.

Pašauname į 180 °C įkaitintą orkaitę geroms 60 min.

Skanus tiek šiltas, tiek šaltas kitą dieną.


Skanaus ir įvairių skonių!

2011 m. vasario 7 d., pirmadienis

Savaitgalio pamoka Kvapų namuose


Šeštadienį teko dalyvauti Kvapų namų organizuotose smilkalų gaminimo dirbtuvėse. Bent jau man ši sritis yra dar gana tolima ir paslaptinga, gal todėl labai laukiau kuomet galėsiu uždegti pagal savo formulę sukurtą smikalų kūgelį - dhūpą. Pirmas dūmas buvo labai labai intensyvus, net teko gesinti smilkalą ir vėdinti kambarį. Antras, jau maloniau sklaidėsi ore. O labiausiai mano nosiai tiko liekamasis kvapas, kuris tingiai plaukiojo po kambarį…

Nors gaminant mišinį smilkalui įmaišiau gana žemiškų prieskonių ir žolių – muskato, juodųjų pipirų, pelyno, tačiau labiau jautėsi santalas ir pluoštinė bosvelija.

Smilkalų pasaulis – ne tik labai paslaptingas, bet pasak dirbtuvių vadovės Laimės, ir labai mažai tirtas. Norint atsekti visą jų kelią ir istoriją, greičiausiai būtų tinkama įkurti net atskirą institutą.

Dirbtuvės truko 5 valandas, tačiau laikas tikrai pralėkė labai greitai. Be gerų emocijų ir gausybės kvapų, kurie, tiesą sakant netreniruotai nosiai pabaigoje jau pradėjo maišytis ir sunku buvo atskirti, kas ir kaip čia, namuose jaukiai įsikūrė 24 dhūpos.


Kvapių namų!