2011 m. spalio 25 d., antradienis

Ėriena su baklažanais


Jeigu po šio patiekalo vegetaras sako, kad jis gerai pagalvos, ar jam verta juo būti, tai daug ką pasako :). Žinoma, visi laurai tenka virėjui, tačiau ne mažiau svarbi ir mėsos kokybė. Tad labai ačiū geriausiai Ievai pasaulyje už galimybę suvilioti vegetarą :). O patiekalas gimė nusižiūrėjus J. Oliverio keptą avies šlaunį :).

Avieną, o ypač ėrieną, mėgsta įvairių šalių gyventojai. Pavyzdžiui, Anglijoje, ėrienos pagaminama labai daug, todėl apie 40 % jos yra eksportuojama. Tuo tarpu Prancūzijoje, Vokietijoje trūksta 10-12 % ėrienos. Žmonės, kurie valgo daug avienos, rečiau serga ateroskleroze ir ilgiau gyvena. Mat avienos riebaluose nedaug cholesterolio. Baltymų avienoje beveik tiek pat, kiek ir jautienoje ar kiaulienoje, o riebalų ir kalorijų – daugiau negu jautienoje ir mažiau negu kiaulienoje. Be to, avienoje yra daugiau kalcio, fosforo ir geležies.

Patiekalui reikės:
apie 1 kg ėrienos šlaunies,
1 baklažano,
1 raudonojo svogūno,
2 skiltelių česnako,
500 ml konservuotų pomidorų,
0,5 stiklinės balto vyno,
šlakelio balzamiko acto,
šlakelio alyvuogių aliejaus,
3 – 4 ančiuvių aliejuje,
1 džiovinto čili pipiro,
keletos šakelių rozmarino,
keletos stiebelių džiovinto raudonėlio,
žiupsnelio druskos,
žiupsnelio maltų juodųjų pipirų.

Mėsą iš vakaro įtriname aliejumi, druska ir maltais juodaisiais pipirais.

Orkaitę įkaitiname iki 200 °C temperatūros ir pašauname ėrieną 30 min.

Baklažaną supjaustome stambiais gabaliukais. Svogūno galvą daliname į 6 – 8 dalis. Daržoves pašlakstome aliejumi, pabarstome druska ir pipirais bei raudonėliais.

Po 30 min. kepimo, iš orkaitės ištraukiame mėsą, kurią paparstome smulkintais rozmarinais. Šalia guldome baklažano ir svogūno gabaliukus ir pašauname indą su mėsa ir daržovėmis gerai valandai atgal į orkaitę. Kepant kelis kartus apverčiam, o ant daržovių šliukštelim šlakelį vandens, jeigu matom, kad trūksta skysčio.

Pasigaminam padažą. Šlakelyje aliejaus pakepinam smulkintą česnaką. Krečiam pomidorus, pilam vyną, balzamiko actą, beriam sutrintą čili pipirą ir galiausiai nesmulkintus ančiuvius. Beriam druskos ir maltų pipirų. Paliekam ant mažos ugnies 30 min.

Iškepusią ėrieną dedam į lėkštę ir apdengiam folija. Keptus baklažanus ir svogūnus sukrečiam į pomidorų padažą ir patroškiname keletą minučių.

Pateikiam su baltos duonos riekele.


Skanaus ir tegyvuoja draugai!

2011 m. spalio 22 d., šeštadienis

Varškės sausainiai su obuoliais


Kartais ilgai negalvojus ir nelėkus į parduotuvę sudėtingų produktų (arba užpuolus tinginiui :)), o tiesiog žvilgtelėjus į šaldytuvą ir spinteles, pavyksta kažkas labai naujo ir įdomaus. Tiesiog savaitgalis :). O gal rudeninės nuotaikos?

Mokslininkai teigia, kad rudeninės nuotaikos kaltos net dėl finansinių krizių pasaulyje, mat po įvairiausių tyrimų paaiškėjo, kad žmonės tamsiuoju sezonu yra linkę vengti rizikingų finansinių sprendimų, tuo tarpu pavasarį ir vasarą jie daug mieliau renkasi rizikingas investicijas.

Sausainiams reikės (1 kepimo skardai):
130 g sviesto,
200 g pertrintos varškės,
200 g pilno grūdo kvietinių miltų,
1 šaukštelio kepimo miltelių,
80 g cukraus,
3 – 4 šaukštų maltų migdolų, likusių po riešutų pieno gaminimo,
3 – 4 obuolių,
1 – 2 šaukštelių rudojo cukraus,
1 šaukštelio malto cinamono,
1 kiaušinio,
stambaus cukraus.

Sviestą sutarkuojam burokine tarka. Sukrečiam varškę ir migdolus. Lengvai permaišome.

Miltus sumaišome su kepimo milteliais ir cukrumi. Įmaišome į sviesto ir varškės masę. Viską išminkome iki vientisos masės, kurią uždengiam ir statom į šaldytuvą kol paruošim sausainių įdarą.

Obuolius be odelės ir sėklidžių supjaustome stambiomis riekelėmis. Užberiam rudojo cukraus ir cinamono. Išmaišome, kad riekelės vienodai pasidengtų.

Traukiam tešlą iš šaldytuvo ir kočiojam apie 3 – 4 mm storio stačiakampį, kurį daliname į trikampius. Ant kiekvieno trikampio dedam po obuolio skiltelę ar dvi, susukam bei užlipdome galus.

Sausainių viršų patepam plaktu kiaušiniu ir pabarstome stambiu cukrumi.

Pašauname į 180 °C įkaitintą orkaitę 30 – 40 min. iki sausainiai padidės ir paviršius gražiai parus.


Skanaus ir gyvenkim be krizių!

2011 m. spalio 20 d., ketvirtadienis

Sumuštiniai su ožkos sūriu


Sumuštiniai man primena vaikystę, kuomet kas rytą prieš bėgant į traukinį, sėsdavom su broliu prie pusryčių stalo: duona, sviestas, kuris būdavo slapta priklijuojamas atgal prie didesnio gabalo sviesto šaldytuve, ir daktariška dešra ar varškės sūris. Gal todėl sumuštinius dabar valgau labai retai. Gal todėl ir šio skanaus atradimo nereikėtų vadinti sumuštiniu. Gal... :).

Maisto istorikai teigia, kad sumuštinio gimtinė Londonas, kuomet vėlyvą vakarą Sandwich’o grafo Džono Montagu namuose vyko azartiškas lošimas kortomis. Didikas jau kurį laiką buvo alkanas, tačiau atsitraukti nuo žaidimo nenorėjo, tad paliepė jam atnešti mėsos ir keletą riekelių duonos. Tikėtina, kad mėsa buvo tarp duonos riekelių, nes tik taip buvo galima neišsitepus rankų tęsti žaidimą. Tačiau virėjo, kuris taip sumaniai sukonstravo užkandį taip niekas į sumuštinių istoriją ir neįtraukė :).

Sumuštiniams reikės:
baltos duonos (prancūziško batono, forminės, itališkos ir pan.),
ožkos sūrio (skaniausia su minkštu tepamu),
pomidorų,
šlakelio aliejaus.

Duoną iš abiejų pusių paskrudiname karštoje keptuvėje, kurios dugną prieš tai lengvai patepame aliejumi.

Ant duonos dedam riekelę sūrio ir pomidoro. Galima paskaninti šakele baziliko.


Skanaus ir patogių užkandžių!

2011 m. spalio 18 d., antradienis

Riešutų pieno kokteilis su Kama miltais


Ir vėl kokteilis su riešutų pienu. Skanus naujas atradimas bandomas su įvairiausiais, namuose randamais priedais.

Iš kur kilo „kokteilio“ pavadinimas galutinės nuomonės nėra. Tačiau tikėtina, kad tai dviejų angliškų žodžių "coks's tail", reiškiančių „gaidžio uodega“, junginys. Pasakojama, kad vakarėliuose, kurie vykdavo po gaidžių peštynių, nugalėtojai keldavo bokalus už savo trofėjus - pralaimėjusių kovos dalyvių gaidžių uodegas - šaukdami: "On the cock's tail!" – „Už gaidžio uodegą!“.

Kokteiliui reikės (4 stiklinėms):
3 stiklinių riešutų pieno,
2 bananų,
2 datulių,
2 – 3 šaukštų Kama miltų.

Pilam riešutų pieną į kokteilių plaktuvą, sudedam gabaliukais laužytus bananus, datulės be kauliukų ir Kama miltus. Suplakam.


Skanaus ir „Už gaidžio uodegą“!

2011 m. spalio 16 d., sekmadienis

Daržovių užkepėlė su traškia karūna


Kas sakė, kad Lietuvoje neauga baklažanai? Darbar jau sukam akis? :) O teisybė yra tokia, kad Lietuvoje užaugo vienas baklažanas :). Pats tikriausias, pats skaniausias, visiems rodytas ir numylėtas. Žydėjo gražiais, švelniais žiedais, o paskui pradėjo tampti :). Gaila, kad tik vienas :). Na bet kitais metais, mes jų imsimės rimčiau.




Baklažanai – švelnaus klimato ir ilgos vegetacijos augalai. Augimo metu jiems reikia daugiau saulės, šilumos ir drėgmės, o mūsų vėsiame klimate – ir rūpestingos priežiūros.

Užkepėlei reikės (2 alkaniems valgytojams):
1 vidutinio baklažano,
350 – 400 g cukinijos (jau be odelės ir išsėklintos),
2 – 3 pomidorų,
1 skiltelės česnako,
2 rutuliukų mocarelos sūrio,
50 g sviesto,
50 – 60 g kieto tarkuoto sūrio,
50 – 60 g speltos miltų,
šlakelio aliejaus,
šlakelio vandens,
žiupsnelio šviežiai maltų pipirų,
žiupsnelio druskos.

Giliame puode įkaitinam aliejų. Beriam susmulkintą česnaką, pipirus, kubeliais supjaustytą baklažaną ir cukiniją. Po kelių minučių į puodą skuba pjaustyti pomidorai. Viską troškiname iki daržovės suminkštės, bet nesukris. Padruskiname.

Iš sviesto, miltų, kieto sūrio pirštais sutriname trupinius.

Į kepimo indelius krečiam troškintas daržoves. Ant jų uždedame riekelėmis pjaustytą mocarelos sūrį, o ant viršaus iš trupinių formuojam karūną :).

Pašauname į iki 180 °C įkaitintą orkaitę 35 – 40 min. kol viršus gražiai parus.



Skanaus ir baklažanai auga Lietuvoje!

2011 m. spalio 9 d., sekmadienis

Riešutų pieno kokteilis su bananais ir avietėmis


Šeštadienį, nors ir labai saldus buvo miegas po ilgos ir turiningos darbo savaitės, išsiritau iš šiltų patalų ir nuvykau į restorane RawRaw organizuotą žaliavalgystės kulinarinę pamoką. Tikėjausi, kad bus daug sausos teorijos ir šiek tiek praktikos. Tačiau restorano šeimininkai labai šiltai papasakojo apie savo patirtis ir atradimus, pasidalino patarimais ir pavaišino keliais puikiais kokteiliais.

Žaliavalgystė Lietuvoje jau nėra visiška naujiena. Nors statistikos, kiek žaliavalgių yra mūsų šalyje, nėra, tačiau jų daugėja. Žalio arba gyvo maisto valgytojų daugiausia yra Amerikoje.

Kokteiliui reikės (4 stiklinėms):
1 puodelio migdolų riešutų,
2 – 3 stiklinių vandens,
2 bananų,
1 puodelio aviečių,
1 – 2 šaukštelio medaus.

Riešutus nuplauname ir užmerkiame mažiausiai 6 val. Išmirkusius riešutus beriam į smulkintuvą, pilam vandenį ir malam iki pieno. Perkošiam per tankų audeklą ir turim riešutų pieną :).

Pieną pilam į kokteilių plaktuvą, sudedam avietes, bananus, medų ir sumaišome.


Skanaus ir įvairovės!

2011 m. spalio 3 d., pirmadienis

Morkų tortas „Alfa“


Gavosi labai įdomiai. Net nežinau, bet gavosi :). Iškeptą, suteptą ir papuoštą tortą nunešiau būsimam valgytojui, kuris, kaip ir galėjau tikėtis, lindėjo kompiuteryje. Pamatė mano meną ir kviečia žvilgtelti į vaizdą ekrane. Žiūriu, ir matau vaizdelį :). Taip ir gimė torto pavadinimas :).


Alfa – pirmoji graikų abėcėlės raidė, kuri, kaip ir visas abėcėlinis raštas, išsivystė iš finikiečių rašto. Tarptautinis žodis alfabetas - pirmųjų dviejų graikų abėcėlės raidžių junginys.

Tortui reikės (gaunasi tikrai didelis):
Biskvitams:
250 g miltų,
2 šaukštelių kepimo miltelių,
2 – 3 šaukštų topinambų miltelių (nebūtinai),
550 – 600 g smulkiai tarkuotų morkų,
100 g kokoso drožlių,
200 g tamsaus „Muscovado“ cukraus,
2/3 stiklinės saulėgrąžų aliejaus,
4 kiaušinių,
žiupsnelio druskos.
Kremui:
600 g pertrintos varškės,
120 g cukraus,
420 ml plakamosios grietinėlės,
citrinos sulčių.

Sumaišome miltus, kepimo miltelius, topinambų miltelius, druską.

Į aliejų beriam tamsų cukrų ir gerai iššukame, kad neliktų gumuliukų. Po vieną sumušam kiaušinius ir gerai išmaišome iki vientisos masės.

Smulkiai tarkuotas morkas sumaišome su kokoso drožlėmis ir krečiam į skystą masę. Išmaišome.

Suberiam miltus ir gerai išmaišome iki vientisos masės.

Tešlą krečiam į kepimo popieriumi ištiestą skardą ir pašauname 35 – 40 min. į iki 180 °C įkaitintą orkaitę. Tikrinam mediniu pagaliuku – jis, žinoma, kad turi būti sausas.

Biskvitams auštant gaminame kremą.

Iki standumo išplaktą grietinėlę atsargiai krečiam į su cukrumi išsuktą varškę. Maišant, iki norimo skonio įlašinam citrinos sulčių.

Sutepam biskvitus, papuošiam, kaip šauna į galvą (o kartais šauna labai netikėtai) ir statom tortą į šaldytuvą kelioms valandoms. Mums jis skaniausiai valgėsi kitą dieną :).


Skanaus ir lai gaunasi įdomiai!