2012 m. kovo 26 d., pirmadienis

Troškintos anties kulšelės


Mėgstu taip vadinamus “vieno puodo patiekalus”. Dažniausiai jiems ruošti laiko randu savaitgaliais, nes parbėgus iš darbų gurgiančiu pilvu, tikrai neturėčiau kantrybės laukti kelias valandas, kol orkaitė atliks savo darbą :).

Antiena skiriasi nuo vištienos ar kalakutienos. Ji yra aromatingesnė, tačiau kietesnė. Liesą anties mėsą dengia storas riebalų sluoksnis. Nuo senų laikų anties riebalai naudojami liaudies medicijoje.

Patiekalui reikės:
4 anties kulšelių,
5 – 6 bulvių,
2 – 3 morkų,
1 mažo saliero gumbo,
1 svogūno galvos,
1 – 2 skiltelių česnako,
1 puodelio raudono vyno (geriau pusiau sauso),
½ puodelio likerinio vyno,
apie 0,7 l daržovių sultinio,
kelių lauro lapų,
kelių šakelių čiobrelio,
kelių kvapiųjų pipirų,
žiupsnelio maltų juodųjų pipirų,
žiupsnelio druskos.

Anties kulšeles iš visų pusių apkepame keptuvėje. Išimame į lėkštę ir išpilam iš keptuvės išsiskyrusius riebalus.

Į tą pačią keptuvę beriam smulkintą svogūną ir česnaką. Šiems apkepus beriam gana stambiai pjaustytas morkas ir salierą. Lengvai apkepame.

Bulves dedame į kepimui orkaitėje skirtą indą. Ant viršaus guldome anties kulšeles, pabarstome maltais pipirais ir druska, ir sudedam kepintas daržoves. Viską užpilam raudonu ir likeriniu vynais bei sultiniu. Sudedam lauro lapus, čiobrelį ir kvapiuosius pipirus. Indą uždengiame dangčiu.

Pašauname į 200 °C įkaitintą orkaitę 2 valandoms.


Skanaus ir kantrybės!

2012 m. kovo 25 d., sekmadienis

Javainių batonėliai


Turbūt daugeliui puikiai žinomas jausmas, kai norisi ko nors skanaus :). Puikiai gelbėjantis užkandis – javainių batonėliai.

Ar žinote, kad javainiai buvo pagaminti visai netyčia, kuomet du broliai Mičigano ligoninės direktorius John Kellogg ir verslininkas Will Kellogg bandė pagaminti dietinį produktą, skirtą ligoniams. Gausūs jų bandymai baigdavosi nesėkmingai, kol vieną kartą per klaidą palikę puodą ant viryklės kelioms dienoms, rado košę. Jos neišmetė, o prasuko per volelius ir iškepė traškius dribsnius.

Javainių batonėliams reikės (7 – 9 batonėliai):
1 stiklinės 4-ų grūdų dribsnių,
½ stiklinės ryžių dribsnių,
1 saujos džiovintų abrikosų,
1 saujos džiovintų spanguolių,
4 – 5 džiovintų figų,
4 – 5 džiovintų datulių,
žiupsnelio kokoso dribsnių,
4 – 5 šaukštų agavų sirupo,
70 – 80 g sviesto.

Dribsnius lengvai pakepinam sausoje keptuvėje.

Džiovintus vaisius ir uogas supjaustome mažais gabaliukais ir sumaišome su dribsniais.

Į dribsnių ir vaisių mišinį pilam agavų sirupą ir tirpintą sviestą. Viską gerai išmaišome.

Formą, kurioje formuosim javainius, ištiesiam maistine plėvele. Krečiam masę ir drėgnomis rankomis gerai suspaudžiame. Dedame į šaldytuvą kelioms valandoms. Sustingusį supjaustome į pailgus batonėlius.

Nesuvalgytus laikome šaltai.


Skanaus ir užkąskime!

2012 m. kovo 21 d., trečiadienis

Varškės ledai


Ledų sezonas atidarytas – valio!!! Nors ledus galėčiau valgyti visus metus. Ypač naminius. Ypač šiuos :). Mintį ledus gaminti iš varškės pasigavau iš Lino Samėno virtuvės. Tik teko kai ką pakeisti žvilgtelėjus į šaldytuvo lentynas :).

Šerbetai buvo pirmieji lietuvių ledai. Juos gamindavo tirštus ir saldžius iš įvairiausių uogų ir vaisių sulčių, kurias virindavo su cukrumi ar medumi. Didikų virtuvėse šį desertą paskanindavo rytietiškais prieskoniais arba įpildavo taurių gėrimų. Pieninius ledus Lietuvoje išpopuliarino Bona Sforca.

Ledams reikės (apie 1 l):
4 kiaušinių trynių,
70 g cukraus,
300 ml pieno,
200 ml grietinėlės,
400 g pertrintos varškės,
šlakelio natūralios vanilės ekstrakto.

Kiaušinių trynius išplakame su cukrumi ir šlakeliu vanilės ekstrakto iki masė taps vienalytė.

Pieną sumaišome su grietinėle ir užviriname. Šiek tiek atvėsiname ir po truputėlį pilame į trynių masę.

Statome masę ant viryklės ir maišydami kaitiname iki sutirštės. Neužverdame.

Ledų masę atvėsiname kambario temperatūroje. Įmaišome varškę ir gerai išmaišome.

Pilam masę į ledų gaminimo mašiną ir maišom apie 30 min.


Skanaus ir pradedam sezoną!

2012 m. kovo 15 d., ketvirtadienis

Lježo vafliai


Kartais būna labai sunkių dienų, kurių nuotaikomis gyveni kelias savaites ir niekaip negali išsikapanoti... Gerai, kad bent šviečia saulė ir vafliai gaunasi labai skanūs :). Tuomet lengviau ir galvoti, kad viskas bus gerai...

Lježas – miestas Belgijos rytuose, prie Maso upės. Teko jame lankytis, nors vaflių, kurie yra - svarbiausias belgiškas desertas - nepamenu :). Išskiriamos 2 rūšys šių skanėstų: Briuselio ir Lježo. Abiejų tešla mielinė. Lježo vafliai - riebesni, saldesni, lipnesni dėl perlinio cukraus, kuris kepant karamelizuojasi vaflio paviršiuje. Briuselio ne tokie riebūs, storesni ir traškesni, aiškios stačiakampės formos.

Vafliams reikės (12 – 15 vaflių):
7 g sausų mielių,
1 šaukšto cukraus,
80 ml vandens,
400 g miltų,
130 g sviesto,
3 kiaušinių,
½ puodelio perlinio cukraus,
šlakelio vanilės ekstrakto,
žiupsnelio druskos.

Mieles sumaišome su cukrumi, užpilame šiltu vandeniu ir paliekame keletui minučių.

Į miltus beriam druską, mieles, tirpintą sviestą, mušam kiaušinius ir pilam vanilės ekstrakto. Gerai išmaišome ir paliekame kol tešla pakils.

Į pakilusią tešlą įmaišome perlinį cukrų.

Vaflius kepam įkaitintoje vaflinėje arba čirvinių blynų keptuvėje. Tiesiog dedam šaukštą tešlos į keptuvės vidurį ir uždengiame.


Skanaus ir viskas bus gerai!

2012 m. kovo 4 d., sekmadienis

Falafeliai


Vegetarų labai mėgstamas patiekalas, nes avinžirniai - baltymų šaltinis. Mano variantas šiek tiek skiriasi nuo klasikinio, tačiau skoniu, manau, visiškai nenusileidžia :).

Falafeliai gaminami be tik iš avinžirnių, jiems puikiai tinka ir pupos. Formos, taip pat gali skirtis: rutuliukai, paplotėliai ir pan. Rytų šalyse dažniausiai pateikiami pitos kišenėje su įvairiais pagardais ir daržovėmis.

Falafeliams reikės:
170 – 200 g avinžirnių,
2 saujų daigintų ridikėlių,
1 kiaušinio,
1 šaukštelio kepimo miltelių,
pundelio žalumynų: petražolių, kalendros,
1 čili pipiro,
1 šaukštelio malto kmyninio kumino,
ant peilio galo maltos asafetidos,
žiupsnelio maltų juodųjų pipirų,
žiupsnelio druskos.

Avinžirnius užmerkiame iš vakaro.

Į virtuvinį smulkintuvą beriam visus nurodytus produktus, išskyrus kiaušinį, ir viską sukapojame iki vientisos masės. Mušam kiaušinį ir masę išmaišome. Drėgnomis rankomis formuojam paplotėlius. Kepam įkaitintame aliejuje arba ghee svieste.

Labai skanu pateikti su padažu: natūralus jogurtas, smulkinta kalendros šakelė, ant peilio galo garstyčių miltelių, žiupsnelis pipirų ir druskos.

Tiko ir bulvių košė :).


Skanaus ir tinka ne tik vegetarams!

2012 m. kovo 3 d., šeštadienis

Gruziniškas riešutų pyragas


Kodėl gruziniškas? Todėl, kad jį kepėm Kulinarijos studijos Gruzijos patiekalų sesijoje. Ir gal todėl, kad gruzinai savo virtuvės neįsivaizduoja be riešutų.

Kaukaziečiai sako: „Papjauk aviną, išdorok mėsą, paduok moteriai ir ji sugadins kepsnį". Taip yra todėl, kad kruopštumo ir kantrybės reikalaujantys darbai patikėti moterims, o vyrai rūpinasi mėsa ir malkomis.

Pyragui reikės:
200 g sviesto,
150 g balto cukraus,
300 g rudojo cukraus,
1 kiaušinio,
300 g miltų,
300 g grietinėlės,
400 g išgliaudytų graikinių riešutų,
1 šaukšto medaus.

Pasiruošiam pyrago pagrindo tešlą. Kambario temperatūros 160 g sviesto išsukam su baltu cukrumi ir kiaušiniu. Beriam miltus ir užminkome tešlą. Įsukam tešlą į maistinę plėvelę ir dedam į šaldytuvą gerai valandai.

Labai kruopščiai perrenkam riešutus, kad neliktų jokių kevalo likučių, nes dantų taisymas kainuoja labai brangiai :).

Gilioje keptuvėje ar puode ištirpiname likusį sviestą. Beriam rudąjį cukrų ir pilam grietinėlę. Verdam apie 15 – 20 min. Sudedam medų ir gerai išmaišome. Nuimam nuo ugnies ir suberiam riešutus. Išmaišome.

Iš šaltos tešlos formuojam pyrago pagrindą ir šonus. Ant viršaus krečiam įdarą. Pyragą pašauname į iki 180 °C įkaitintą orkaitę 40 min.

Karštas pyragas pjaustosi sunkiau, bet toks jis pats skaniausias su ledais :). Kitą dieną plaustosi puikiai.


Skanaus ir lai vyrai atneša malkų!

2012 m. kovo 1 d., ketvirtadienis

Daržovių troškinys su grikiais


Dažniausiai įvairius troškinius valgom su ryžiais, bulvėmis ar duonos riekele, bet ne ką prastesnis variantas - grikiai. Net labai neprastas, ypač mums žinomus grikius keičiant nekepintais :).

Nekepintos grikių kruopos šviesesnės ir švelnesnio skonio, negu mums įprastos kepintos. Jas labai mėgsta žaliavalgiai, nes šios kruopos puikiai tinka daiginimui.

Troškiniui reikės:
200 g nekepintų grikių,
2 – 3 morkų,
½ paprikos,
200 – 300 g moliūgo (jau be sėklų ir odos),
1 galvos brokolio,
2 – 3 šaukštelių ghee sviesto,
1 šaukštelio juodgrūdės,
1 šaukštelio garstyčių grūdelių,
ant peilio galo maltos asafetidos,
½ šaukštelio ciberžolės,
žiupsnelio maltų juodųjų pipirų,
žiupsnelio druskos.

Grikius išverdame atskirai.

Giliame puode įkaitiname ghee sviestą. Beriam juodgrūdę, garstyčias, asafetidą ir ciberžolę. Pakepinam iki pradės skleistis kvapai. Beriam kubeliais pjaustytą papriką, morkas. Po 5 – 7 min. beriam moliūgą ir dar po keletos minučių brokolio žiedynus. Jeigu reikia, pilam pusę stiklinės vandens.


Daržovėms išvirus beriam virtus grikius ir gerai išmaišome. Pasūdome ir papipirinam.

Skanu ragauti su natūraliu jogurtu.


Skanaus ir bandom!