2013 m. kovo 21 d., ketvirtadienis

Varškės spurgos


Kadangi vėl atėjo, tiksliau niekaip neišeina, žiema, tenka gaminti šalto sezono varymui tinkamus desertus – spurgas. Tikiuosi, kad šį kartą suveiks J.

Žiema žiema bėk iš kiemo... Ir iš terasos... Ir iš dūšios...

Spurgoms reikės (apie 30 vnt.):
360 g riebesnės varškės,
2 kiaušinių,
80 g cukraus,
220 g miltų,
6 g sodos,
10 g acto,
šlakelio natūralios vanilės ekstrakto,
žiupsnelio druskos,
aliejaus virimui.

Kiaušinius išplakame su cukrumi, druska, vanilės ekstraktu. Dedame varškę ir vėl plakame.

Sodą nugesiname actu ir pilame į tešlą. Gerai išmaišome.

Suberiam miltus. Tešla gaunasi sunkiai maišoma, tačiau reikia išmaišyti, kad neliktų sausų miltų. Pridengiame ir paliekame apie 20 min.

Puode įkaitiname aliejų. Pasiliekame kelis šaukštus aliejaus, kuriuo formuojant spurgas, vis pasitepame rankas. Verdame, vis pavartant, kol gražiai paruduoja. Sudedam į popierinėmis servetėlėmis išklotą lėkštę.

Prieš ragavimą pabarstome cukraus pudra.


Skanaus ir, tikiuosi, suveiks!

2013 m. kovo 17 d., sekmadienis

Aguonų pyragas


Žiūri į kalendorių – reikia galvoti apie velykinius pyragus, žiūri pro langą – kepi žieminį iš N. Marcinkevičienės knygos „Metai už stalo“. Na dar beliko nulipinti senį besmegenį J.

N. Marcinkevičienės knyga „Metai už stalo“ neabejotinai vienas geriausių lietuvių kalendorinių švenčių ir sezoninių valgių rinkinys.

Pyragui reikės:
4 kiaušinių,
120 g cukraus,
100 g maltų džiūvėsių,
200 g aguoninio kepinių įdaro,
500 g grietinėlės,
200 g cukraus,
gabaliuko sviesto,
migdolų plokštelių.

Kiaušinių trynius išplakame su 120 g cukraus. Įmaišome maltus džiūvėsius ir aguoninį įdarą.

Iki standžių putų išplakame kiaušinių baltymus ir atsargiai įmaišome į tešlą.

Skardą išklojame kepimo popieriumi ir papildomai ištepame sviestu. Pilame tešlą. Kepame 180 °C įkaitintoje orkaitėje apie 50 min. Tikrinam mediniu pagaliuku.

Likus pusvalandžiui iki pyrago kepimo pabaigos, pasiruošiam užpilą. Į didelį puodą pilam grietinėlę ir beriam 200 g cukraus. Vis pamaišant kaitiname kol užvirs. Verdame apie 25 – 30 min. arba iki kol užpilas pradės tirštėti.

Iškepusį pyragą dar šiltą apverčiame ir paliekame toje pačioje formoje, kurioje kepė. Paviršių gerai subadome mediniu pagaliuku. Po truputėlį pilame virtą grietinėlę ir vis pabadome paviršių. Kuomet grietinėlė nebesigeria, likusį užpilą vėl kaitiname, kol šis taps gelsvas ir dar tirštesnis. Užpilame ant pyrago ir išlyginame. Iš karto pabarstome migdolų plokštelėmis.

Pyragą paliekame šaltai porą valandų.


Skanaus ir vėl žiema!

2013 m. kovo 10 d., sekmadienis

Miso sriuba


Tekančios saulės šalyje buvau, Vilniuje virti miso sriubą mokiausi, lauktuvių iš Japonijos gavau. Beliko tik namuose išsivirti miso sriubos J.

Miso – tradicinė japoniška sriuba, verdama iš sultinio – dashi, ir fermentuotos sojų pupelių pastos – miso. Dashi sultiniui naudomi jūrlapiai konbu ir džiovintos tuno drožlės. Kiti sriubos ingredientai priklauso nuo metų laiko, vietinių produktų. Šią sriubą japonai valgo net pusryčiams.

Sriubai reikės:
1 l vandens,
5 cm konbu jūrlapio,
15 g džiovinto tuno drožlių,
3 šaukštų šviesios miso pastos,
1 šaukšto sakės,
2 šaukštų sojos padažo,
50 – 70 g japoniškų Udon makaronų,
5 – 6 pievagrybių,
gabaliuko tofu,
špinatų lapelių,
svogūno laiškų.

Konbu paverdame kol suminkštės. Suberiam tuno drožles ir po 10 – 15 sekundžių nukeliam puodą nuo ugnies. Nukošiam. Turim dashi sultinį.

Atskirame indelyje išmaišome miso pastą su keliais šaukštais sultinio.

Į sultinį pilam sakę, sojos padažą ir ištirpintą miso pastą.

Dubenėliuose išdėliojam virtus makaronus, pjaustytus pievagrybius, tofu gabaliukus, špinatų lapelius ir pabarstome svogūno laiškais. Užpilame sultiniu.



Skanaus ir pusryčiams sriuba!