Lynas troškintas grietinėlės-vyno padaže

Užėjo toks labai stiprus noras – žuvies. Žinoma, kad šviežios, ką tik pagautos, skaniai pagamintos. Mažoje žuvies parduotuvėje pasiūlė pirmuosius šių metų lynus. Susigundžiau ir tikrai nenusivyliau.

Manoma, kad lyno pavadinimas kilęs iš slaviško žodžio „liniat“ (blukti). Pagautas lynas pasidengia juodomis dėmėmis, nes jo oda padengta storu permatomu gleivėtu sluoksniu, kuris ore kietėja, tamsėja, o po to nukrenta dideliais lopais, palikdamas tose vietose geltonas dėmes. Lyno spalva priklauso nuo vandens, kuriame jis gyvena. Upėse ir švariuose ežeruose gyvenantys lynai visada geltonesni, nei užaugę tarp augalų ir dumblo.

Patiekalui reikės:

1 lyno, sveriančio apie 1 – 1,5 kg,

2 morkų,

1 svogūno galvutės,

200 – 250 ml grietinėlės,

½ puodelio balto sauso vyno,

2 – 3 šaukštų miltų,

šlakelio aliejaus,

poros šakelių šviežio čiobrelio,

žiupsnelio juodų maltų pipirų,

žiupsnelio druskos.

Lyną išvaliome, gerai išplauname, supjaustome gabaliukais ir pabarstome druska ir pipirais. Paliekam apie 1 val.

Plačiame puode įkaitinam aliejų ir beriam susmulkintus svogūnus. Šiems apkepus beriam riekelėmis supjaustytas morkas.

Lyno gabaliukus apvoliojam miltuose ir apkepam iš abiejų pusių įkaitintame aliejuje.

Į puodą, kuriame troškinamos morkos, pilam vyną, sudedam apkeptus lyno gabaliukus ir viską užpilam grietinėle. Ant viršaus užmetame čiobrelio ir primažinę ugnį troškiname apie 30 min.

Pateikiam su ryžiais.

Skanaus ir eime žvejoti!

Bananų pyragas su šaltalankio uogomis

Gerai prisimenu, kuomet įvyko mano pirmas pasimatymas su bananais :). Tėvai jų parvežė iš Baltarusijos, į kurią dažnai vykdavome apsipirkti: mes jiems veždavome dešrų, jie mums parduodavo batų :). Bet šį kartą ne apie tai. Po eilinės išvykos, iš krepšių buvo ištraukta žalios spalvos egzotiškų vaisių kekė. Va tuomet ir iškilo daug klausimų: ar čia tokie jie ir turi būti, ar reikia dar palaikyti, gal reikia virti arba kepti? Kadangi niekas nieko doro apie bananus nežinojo, tai jie buvo palikti ramybėje iki pavyks, ką nors išsiaiškinti. Po kiek laiko pas mus svečiavosi teta. Kaip didžiausią vertybę, ištraukėm jai parodyti bananų kekę. O ji ėmė ir atsikando tiesiai nuo kekės. Bandė kramtyti, kol galiausiai teko tos minties atsisakyti, kadangi sekėsi gana sunkiai. Tetos verdiktas buvo negailestingas – nevalgoma, reikia išmesti, kad vaikai netyčia neparagautų. Va taip :).

Turbūt daugeliui jokia paslaptis, kad iki 20 m aukščio užaugantis banano medis yra žolinis augalas, žydintis ir derantis vieną kartą per vegetacinį laikotarpį. Bananai visada skinami žali, o jų augalas nupjaunamas iki šaknų. Pasaulyje priskaičiuojama apie 70 bananų rūšių, tačiau valgomos yra tik kelios.

Pyragui reikės:

3 gerai prinokusių ar net pernokusių bananų,

150 g sviesto,

1 puodelio cukraus,

2 kiaušinių,

1 puodelio natūralaus jogurto,

200 g kvietinių miltų,

50 g ruginių miltų,

2 šaukštelių kepimo miltelių,

2/3 puodelio šaltalankio uogų,

1 – 2 šaukštų kukurūzų krakmolo,

gabaliuko sviesto,

cukraus pudros.

Kambario temperatūros sviestą išsukti su kiaušiniais ir cukrumi. Supilti jogurtą ir šakute pertrintus bananus. Viską gerai išmaišyti.

Dubenyje sumaišyti visus miltus ir kepimo miltelius. Mišinį suberti į skystą masę. Išmaišyti.

Šaltalankio uogas nusausinti ir apvolioti krakmole (taip jos tolygiau išsibarstys pyrage) ir suberti į tešlą.

Tešlą supilti į sviestu išteptą kepimo formą.

Kepti iki 180 °C temperatūros įkaitintoje orkaitėje apie 50 – 60 min.

Atvėsintą pyragą pabarstyti cukraus pudra.

Skanaus ir gražių prisiminimų!

Bolivinės balandos košė su daržovėmis

Kartais viskas susideda į vieną: pavasarinis peršalimas, darbai, naujų kelionių planavimai ir t.t. Atrodo ir galo nematyti. Bet puikiai žinai, kad viskas baigsis, nurims, kurį laiką bus taip lauktas štilis, ir staiga vėl viskas prasidės. Turbūt kitaip nebūna...

Bolivinė balanda, kitaip kynva, kilusi iš Pietų Amerikos Andų kalnų, kur auga 4000 m aukštyje. Inkų laikais vadinamas „gyvybės šaltiniu“, „Inkų auksu”, „javų motina“ ir garbinamas kaip šventas augalas. Pasak legendos, kiekvienais metais pirmąjį kynvos sodinimą pradėdavo pats Inkų vadas, naudodamas auksinį kastuvą. Maistingieji bolivinės balandos grūdai suteikdavo jėgų inkų kariams, kurie žygiuose buvo maitinami kynvos miltų ir riebalų mišiniu, vadinamu „karo rutuliukais“. Bolivinė balanda iš kitų augalų išsiskiria savo sudėtimi. Šis augalas turi visas gyvenimui būtinas 9 esmines amino rūgštis.

Patiekalui reikės:

1,5 puodelio bolivinės balandos grūdų,

3 puodelių sultinio,

2 skiltelių česnako,

4 – 5 šaukštų kreminio sūrio,

nedidelio žiedinio kopūsto galvos,

2 morkų,

geros saujos šparaginių pupelių,

gabaliuko sviesto ar šlakelio aliejaus,

žiupsnelio kieto tarkuoto sūrio,

šakelės baziliko,

žiupsnelio druskos,

žiupsnelio juodų maltų pipirų.

Gerai nuplauname bolivinės balandos grūdus. Užpilame juos sultiniu ir verdame apie 20 – 30 minučių, iki sultinys bus sugertas.

Svieste arba aliejuje pakepinam susmulkintas česnako skilteles. Beriame supjaustytas daržoves ir dažnai maišant kepinam, kol jos taps minkštos, bet išlaikiusios traškumą. Pabarstome druska.

Į išvirusią bolivinės balandos košę beriam susmulkintą baziliką, žiupsnelį druskos, pipirų, įmaišome kreminio sūrio. Viską permaišome.

Į lėkštę dedam košės, traškių daržovių. Viską pabarstome tarkuotu sūriu.

Skanaus ir nudirbkime daug darbų!