Vištiena su citrinomis ir garstyčių sėklomis

Vištienos paruošimo idėja iš naujos Virtuvės mitų griovėjų knygos „7 ingredientai“. Negaliu pasakyti, kad labai labai sužavėjo, tačiau, kad buvo kitaip nei esam pamėgę, tai tikrai J.

Labai patiko mito apibūdinimas internete - kolektyvinis liaudies fantazijos kūrinys, kuriame per konkrečius personažus ir sugyvintas būtybes apibendrintai atspindima tikrovė.

Patiekalui reikės:

6 vištų kulšelių,

7 skiltelių česnako,

1 citrinos,

3 lauro lapų,

šakelės šviežio rozmarino,

1 šaukšto garstyčių sėklų,

50 ml alyvuogių aliejaus,

žiupsnelio maltų juodųjų pipirų,

žiupsnelio druskos.

Smulkintus česnakus sumaišome su stambiai pjaustyta citrina, beriam laužytus lauro lapus, plėšytą rozmarino šakelę, druskos.

Paruoštu mišiniu įtriname vištieną ir paliekama per naktį vėsiai.

Aliejų sumaišome su garstyčių sėklomis, pipirais ir druska.

Kulšeles guldome į kepimo indą, supilam aliejų su garstyčiomis, apdėliojam marinuotomis citrinomis. Šalia suguldom švarias bulves su lupenomis.

Kepame 180 °C įkaitintoje orkaitėje apie 40 min. Pabaigai 10 min. paliekame tik viršutinį kaitinimą.

Skanaus ir kurkim mitus!

Vištiena su bulvėmis ir pesto padažu

Kai orai pradeda panašėti į lietuviškus, salotas iškeičiam į rimtesnius patiekalus. Sukertam ir vėl laukiam šilumos J.

Kai vieno šiltų kraštų futbolininko, kuris žaidė Lietuvoje, paklausė, ką jis mano apie mūsų orus, šis atsakė, kad Lietuvoje yra balta žiema ir žalia žiema J.

Patiekalui reikės:

1 vištienos krūtinėlės su oda,

5 – 6 bulvių,

4 – 5 šaukštų pesto padažo,

šakelės dašio,

šakelės čiobrelio,

žiupsnelio maltų juodųjų pipirų,

žiupsnelio druskos,

šlakelio aliejaus.

Vištienos krūtinėlę įtrinam smulkintomis žolelėmis, pipirais ir druska ir paliekam šaltai kokį pusdienį ar per naktį.

Bulves supjaustome skiltelėmis.

Į pesto padažą pilam šlakelį aliejaus ir išsukam iki skystos masės.

Ant bulvių pilam pesto ir aliejaus mišinį. Bulves išmaišome, kad padažas jas vienodai padengtų.

Į kepimo indą guldom vištieną. Šalia guldom bulves.

Kepame apie 30 – 45 min. priklausomai nuo krūtinėlės dydžio, 200 ⁰C įkaitintoje orkaitėje.

Skanaus ir gerų lietuviškų orų!

Ilgai keptas jautienos kumpis

Jeigu dar sukate galvą, ką skanaus ir įdomaus paruošus velykiniam stalui, rekomenduoju ilgai keptą jautienos kumpį – nei ilgai prie puodų stovėti, nei kokių įmantrių produktų. Tik kokybiško kumpio ir keletos prieskonių.

Nuo seno šeimininkės stengiasi, kad Velykų stalas būtų turtingas. Tikima, kad tuomet bus turtingi ir visi metai. Ši tradicija gyva lig šiol. Velykinio stalo ypatumas - daug mėsiškų valgių, kadangi prieš tai buvo pasninkauta ilgai, tai norima prisivalgyti sočiai.

Patiekalui reikės:

0,5 – 1 kg jautienos kumpio,

šakelės rozmarino,

kelių šakelių čiobrelio,

žiupsnelio juodųjų maltų pipirų,

žiupsnelio druskos,

šlakelio aliejaus.

Jautienos kumpį iš visų pusių pašlakstome aliejumi. Negailėdami pabarstome druska, pipirais, smulkintu rozmarinu, prilipdome čiobrelio šakeles ir gerai įsukame į maistinę plėvelę. Paliekame šaltai per naktį.

Kitą rytą išvyniotą kumpį guldome į kepimo skardą ir pašauname į iki 70 – 80 °C įkaitintą orkaitę 3 val. Kumpis po truputėlį „prakaituoja“ ir pasidengia plutele. Po 3 val. temperatūrą didinam iki 230 °C ir taip kepame kumpį 15 - 20 min. – jeigu mėgstame šiek tiek raudonumo, 20 - 30 min. – tiks gerai iškeptos mėsos mėgėjams.

Tokiu būdu keptas kumpis yra labai sultingas ir kvapnus. Garnyrui renkamės mėgstamus produktus :).

Skanaus ir lai stalas bus turtingas!

Falafeliai

Vegetarų labai mėgstamas patiekalas, nes avinžirniai - baltymų šaltinis. Mano variantas šiek tiek skiriasi nuo klasikinio, tačiau skoniu, manau, visiškai nenusileidžia :).

Falafeliai gaminami be tik iš avinžirnių, jiems puikiai tinka ir pupos. Formos, taip pat gali skirtis: rutuliukai, paplotėliai ir pan. Rytų šalyse dažniausiai pateikiami pitos kišenėje su įvairiais pagardais ir daržovėmis.

Falafeliams reikės:

170 – 200 g avinžirnių,

2 saujų daigintų ridikėlių,

1 kiaušinio,

1 šaukštelio kepimo miltelių,

pundelio žalumynų: petražolių, kalendros,

1 čili pipiro,

1 šaukštelio malto kmyninio kumino,

ant peilio galo maltos asafetidos,

žiupsnelio maltų juodųjų pipirų,

žiupsnelio druskos.

Avinžirnius užmerkiame iš vakaro.

Į virtuvinį smulkintuvą beriam visus nurodytus produktus, išskyrus kiaušinį, ir viską sukapojame iki vientisos masės. Mušam kiaušinį ir masę išmaišome. Drėgnomis rankomis formuojam paplotėlius. Kepam įkaitintame aliejuje arba ghee svieste.

Labai skanu pateikti su padažu: natūralus jogurtas, smulkinta kalendros šakelė, ant peilio galo garstyčių miltelių, žiupsnelis pipirų ir druskos.

Tiko ir bulvių košė :).

Skanaus ir tinka ne tik vegetarams!

Vištiena sluoksniuotoje tešloje

Savaitgalį laukiau švečių: vis dar švenčiam įvairias žiemos šventes :). Ir jeigu su užkandžiais nekilo jokių klausimų, tai su šiltu patiekalu sukau galvą ilgokai. Daug variantų atkrito, nes vis prisimindavau, kad kažkas iš svečių to bei šio nemėgsta ar yra alergiškas vienam ar kitam produktui. Ir nors buvo vienas svečias, apie kurio „draugystę su vištiena“ pamiršau ir jam teko valgyti tik bulves su salotomis, tačiau kitiems viskas tiko ir patiko (na aš taip bandau spėti iš tiesioginių ir ne pasisakymų :)).

Ar gerą kelią svečiai keliavo?

Ar nesutiko vilko ant kelio?

Tai gerą kelią svečiai keliavo.

Tai nesutiko vilko ant kelio.

Ar gerą kelią svečiai keliavo?

Ar neišbarstė saldaus pyrago?

Tai gerą kelią svečiai keliavo.

Tai neišbarstė saldaus pyrago.

Ar gerą kelią svečiai keliavo ?

Ar neišlaistė žalio vynelio?

Tai gerą kelią svečiai keliavo.

Tai neišlaistė žalio vynelio?

Patiekalui reikės (kiekiai priklauso nuo valgytojų skaičiaus):

vištienos kulšelių,

prieskonių, kuriuos mėgstate,

sviesto,

grietinėlės,

svogūno,

džiovintų grybų,

ryžių miltų (arba kvietinių),

sluoksniuotos bemielės tešlos,

druskos.

Vištienos kulšeles įtriname prieskoniais, pabarstome druska ir paliekam kelioms valandoms (ar per naktį) šaltai.

Orkaitę įkaitinam iki 200 °C temperatūros. Marinuotas vištienos kulšelės suguldome į kepimo rankovę ir pašauname į orkaitę. Kepam apie 45 min. Traukiame iš orkaitės ir paliekam atvėsti.

Keptuvėje ištirpintame svieste pakepinam smulkintą svogūną. Pilam grietinėlę ir beriam iki miltų sutrintus džiovintus grybus. Kepame kelias minutes. Padruskiname. Padažą sutirštiname ryžių miltais. Nukeliam nuo ugnies ir paliekame atvėsti.

Pasiruošiam tešlą. Kambario temperatūroje atšildome ir supjaustome kvadratėliais. Tešla turėtų būti pakankamai minkštą.

Ant tešlos kvadratėlio vidurio dedam šaukštelį padažo ir statom vištienos kulšelę. Tešlą užlenkiam ir gerai prispaudžiame, kad neatsilapotų :).

Šiltai „apvilktas“ kulšeles statom į kepimo skardą, kurią pašauname į iki 180 °C įkaitintą orkaitę. Kepam apie 30 – 40 min. iki tešla gražiai paruduos.

Prie vištienos tiko bulvių skiltelės ir salotos.

Skanaus ir visiems patiko!

Vištienos kepsneliai su linų sėmenimis

Prieš gerą savaitę, sunkiai man sutikus, bet vis tik sutikus, pas mus apsigyveno ispanė. Nepasakosiu čia ilgos ir daugeliui draugų labai linksmos istorijos, kodėl ji man visiškai nepanaši į pietietę ir kodėl aš reikalavau atostogų po jos vizito, bet tiesiog visų paprašysiu, kad jeigu turite problemų su vieno ar kito produkto vartojimu ir vykstate ilgesniam laikui į svečius – būkite mieli ir įspėkite šeimininkus. Dar neprarijus nei šaukšto mūsų viešnia informavo, kad ji nevalgo sūrio, po kiek laiko sužinojom, kad ir kitų pieno produktų, kitą rytą sąrašas dar pailgėjo, o po savaitgalio jame atsidūrė ir beveik visos daržovės. Kai mano kantrybė baigėsi, vakarienes ji valgė viešojo maitinimo vietose, o man nebeskaudėjo galvos :). Tiesa, ji ragavo namuose gamintų vištienos kepsnelių su linų sėmenimis ir negalėjo patikėti, kad tai to pačio augalo, iš kurio „audžiamos staltiesės“, sėklos :).

Linai — viena seniausia kultūrų žmonijos istorijoje. Lotyniškas augalo pavadinimas Linum usitatissimum reiškia „pats naudingiausias“. Ir ne veltui. Nežiūrint į įvairias lino, kaip pluošto, panaudojimo galimybes, labai vertingas yra ir linų aliejus bei sėmenys.

Kepsneliais reikės:
1 vištienos krūtinėlės,
2 - 3 šaukštų džiūvėsėlių,
3 – 4 šaukštų linų sėmenų,
1 kiaušinio,
1 – 2 skiltelių česnako,
žiupsnelio druskos,
žiupsnelio maltų pipirų.

Krūtinėlę supjaustome norimo dydžio riekelėmis. Šiek tiek pamušame, bet nepersistengiame, kad vištiena neišsausėtų :). Gabaliukus pabarstome pipirų, druskos ir išspausto česnako mišiniu. Paliekam keletui minučių marinuotis.

Išplakame kiaušinį. Džiuvėsėlius sumaišome su linų sėmenimis.

Vištienos gabaliukus merkiame į plaktą kiaušinį ir apvoliojam džiuvėsėlių ir linų sėmenų mišinyje.

Kepam įkaitintam aliejuje po keletą minučių iš abiejų pusių.

Skanu su ryžiais ir mėgstamomis daržovėmis.

Skanaus ir tegul svečiai pas mus lankosi dažniau!

Žiedinio kopūsto maltinukai – kofta

Kai nėra galimybės pietauti namuose, šilti pietūs keliauja į darbą termose. Tad visada malonu įsimesti, ką nors naujo ir įdomaus ir šiek tiek erzinti kolegas, ryjančius sumuštinius :).

Kofta – mūsų maltinukų, kotletukų giminaičiai iš Azijos, dažniausiai gaminami iš maltos avienos ar jautienos maišant su įvairiausiais priedais. Patiekalas, kaip greitas maistas, paplitęs visose Islamo virtuvėse. Indijoje labai populiarus vegetariškas variantas valgomas su aštriais padažais. Kofta galima virti, kepti, troškinti.

Maltinukams reikės:
nedidelės galvos žiedinio kopūsto,
mažo gabaliuko imbiero šaknies,
1 stiklinės žirnių miltų,
1 šaukštelio kepimo miltelių,
čili pipiriuko,
1 šaukštelio druskos,
1 šaukštelio ciberžolės,
1 šaukštelio malto kmyninio kumino,
0,5 šaukštelio maltų juodų pipirų,
1 šaukštelio džiovinto mairūno,
aliejaus kepimui.

Žiedinį kopūstą susmulkinam kapokle.

Smulkiai sutarkuojam imbiero šaknį ir susmulkinam pipiriuką (be sėklyčių). Viską beriam į kopūstų tarkę.

Žirnių miltus sumaišome su kepimo milteliais, prieskoniais, druska ir suminkome su kopūstų mase.

Formuojam maltinukus, kuriuos kepam įkaitintame aliejuje.

Galima patiekti su įvairiais mėgstamais padažais, salotomis, koše.

Skanaus ir pavaišinkime kolegas!

Polentos kepsniukai

Kas pasakė, kad patiekalai be mėsos yra neskanūs, tas rimtai nėra jų ragavęs :). Dažniausiai patiekalo skonį lemia prieskoniai. Pabandykite išsivirti mėsos gabalą be druskos ir pipirų – nieko ten skanaus. Arba kitas teiginys, kad jeigu jau nėra mėsos, tai nėra, ką valgyti. Nu nu :).

Polenta kilusi iš Italijos ir kai kuriuose regionuose, ypač šiauriniuose, net lenkia makaronus. Tai kukurūzų kruopų košė, tačiau ragaujant į košę tai mažai panašu. Italai polentą valgo kaip garnyrą, kepa kepsnius, įmaišo į salotas, deda ant picų, gardina desertus. Kukurūzų kruopos turi labai daug vitamino A, kuris yra naudingas odai, nes apsaugo ją nuo raukšlių susidarymo.

Polentos kepsniukams reikės:
250 g smulkiai maltų kukurūzų kruopų,
500 ml vandens,
250 ml pieno,
50 g sviesto,
saujos kieto tarkuoto sūrio,
žiupsnelio druskos,
žiupsnelio maltų pipirų,
žiupsnelio šalavijo,
žiupsnelio baziliko,
žiupsnelio mairūno,
geros saujos džiovintų grybų,
5 šaukštų grietinės.

Prieš kelias valandas ar iš vakaro užmerkiam grybus, jeigu planuojam gaminti padažą kepsniukams. Išmirkusius grybus išverdame.

Kol grybai verda ruošiam polentą. Sumaišytą vandenį su pienu pabarstome druska ir pipirais, įberiam šalavijo, įmetam sviestą (pasiliekam kokią riekelę – kepimui ir padažui) ir užverdame. Beriam kruopas ir pastoviai maišome šluotele apie 15 – 20 min., kol košė sutirštės ir atšoks nuo puodo sienelių. Tuomet įberiam sūrį, gerai permaišome.

Į bet kokią ne itin aukštą formą krečiam košę ir gerai paspaudžiam, kad liktų mažiau skylučių. Formoje paliekam keletui minučių. Išverčiam ant lentos ir supjaustome riekelėmis.

Riekeles apkepam svieste.

Iš sviesto, grietinės, juostelėmis pjaustytų grybų bei druskos ir baziliko, mairūno ir pipirų pasigaminam padažą prie polentos kepsniukų.

Skanaus ir gražios odos!

Pirmasis šašlykas

Kažkaip visi visada skuba atidaryti šašlykų sezoną. Na, mes šį kartą niekur neskubėjom, bet atidarėm. Tik tas atidarymas vyko ne prie kokio vandens telkinio, o gerokai virš žemės – 5 aukšte :). Ir galiu pasidžiaugti, kad pavyko puikiai: gal dėl iš tolimos šalies gautų prieskonių vištienai, gal dėl geros nuotaikos ir oro, o gal ir dėl vieno, ir dėl antro :).

Nors šašlykas populiarus Vidurio Azijos šalyse, tačiau savo vietą jis jau rado ir kitų šalių virtuvėse, nors ką ten virtuvėse – turbūt teisingiau būtų sakyti lauko baliuose... Tikras šašlykas valgomas nuo iešmo, o Lietuvoje iš plastikinių indų, užgeriamas dažniausiai šaltu alumi, nors tai daryti yra net labai pavojinga. Na, bet į smulkmenas nesileisiu šį kartą, nes yra mokančių ir tinkamai mėgautis maistu :).

Iešmeliams reikės:
vištienos krūtinėlės,
prieskonių (aš išbandžiau gautas lauktuves, tačiau kas tame mišinyje yra dar nepavyko tiksliai nustatyti),
maltų pipirų,
druskos,
šlakelio alyvuogių aliejaus,
cukinijos,
paprikos.

Vištieną supjaustome gabaliukais, apibarstome prieskoniais, druska, pašlakstome aliejumi ir paliekam pasimarinuoti.

Daržoves supjaustome, kad būtų tinkamos formos vėrimui. Padruskiname, papipiriname.

Paruoštą vištieną ir daržoves veriam ant skirtingų iešmukų.

Kepimui naudojau vienkartinę grilinę.

Pateikiam su mėgstamu padažu ar daržovėmis. Kaip visada, ant mano stalo karaliavo gražgarstės su citrina ir kedro riešutais.

Skanaus ir tinkamai mėgaukimės maistu!