2011 m. sausio 31 d., pirmadienis

Kokosinės sniego gniūžtės



Po žodžio „sniegas“ turbūt daugeliui labai panižo delnai į mane mesti bet ką, kas tik paklius po ranka :). Na bet kiek tos žiemos beliko, ką? O paskui vėl dejuosime, kad šliapia, karšta ar vėjuota :).

Rašoma, kad kokoso riešuto pavadinimas kilo iš ispanų ir portugalų “coco”, ką išvertus reiškia “beždžionės snukis”. Ispanų ir portugalų keliautojams trys įdubėlės apatinėje šio riešuto dalyje buvo panašios į beždžionę :). O sanskrito kalboje kokoso palmė vadinama, “medžiu, kuris visko suteikia gyvybei”.

Saldainiais reikės (40 – 42 vnt.):
350 g džiovintų kokoso drožlių,
1 skardinės (385 g) sutirštinto saldinto pieno,
2 šaukštų ryžių miltų.

Kokoso drožles sumaišome su ryžių miltais. Pilam sutirštintą saldintą pieną. Viską labai gerai išmaišome iki vientisos masės. Pridengiame ir paliekame pastovėti geras 2 – 3 val.

Rankas suvilgome vandeniu ir delnais formuojam nedidelius vientisus rutuliukus. Jie gaunasi vienodesni, jeigu reikiamą masės kiekį imame gilesniu šaukštu ir tik tuomet formuojam delnais :).

Saldainius sutupdome ant kepimo popieriumi ar folija ištiestos skardos ir pašauname į iki 120 °C įkaitintą orkaitę. Džioviname apie 40 min.

Kai saldainiai vos vos parusvėja, traukiam iš orkaitės ir atvėsiname toje pačioje kepimo skardoje.


Skanaus ir einam pasimėtyti paskutiniu sniegu!

2011 m. sausio 25 d., antradienis

Mungo pupuolių Dalas su daržovėmis


Kadangi žiema vėl pasibeldė į kiemą, tai įvairiausi karšti troškiniai, žirnienės ir tirštos sriubos labai laukiamos ant vakarienės stalo. Bet tikėkimės, kad šiandien – pusiaužiemio dieną - pabudęs barsukas, meška ar dar koks gyvis pamatys trumpą savo šešėlį ir pavasaris netruks ateiti :).

Mungo pupuolės lietuviškai vadinamos spindulinėmis pupuolėmis. Tai gardūs ir turtingi maistingomis medžiagomis ankštiniai, lengvai virškinami, greitai suverdantys, švelnaus skonio. Tinkamai parinkti prieskoniai nesukelia virškinimo problemų, o ilgai verdant tampa lengvai įsisavinamu maistu.

Dalui reikės:
250 g skaldytų valytų mungo pupuolių (mung-dal),
1,5 – 2 l vandens,
3 – 4 morkų,
1 baklažano,
4 – 5 bulvių,
1/3 didelės cukinijos,
4 pomidorų,
1 čili pipiro,
1 šaukštelio džiovintos kalendros,
1 šaukštelio cinamono,
1 šaukštelio malto džiovinto imbiero,
1 šaukštelio malto kmyninio kumino,
1 šaukštelio druskos,
žiupsnelio ciberžolės,
žiupsnelio maltų juodų pipirų,
ant peilio galo kvapiosios ferulos,
1 šaukštelio rudojo cukraus,
šlakelio aliejaus,
keletos šakelių šviežios kalendros.

Mungo pupuoles užmerkiame iš vakaro arba ryte, jeigu planuojam gaminti vakarienę :). Išbrinkusias reikia perplauti, užpilti vandeniu, šiek tiek pasūdyti, suberti ciberžolę ir užkaisti. Pupuolės verda apie 1 valandą iki visiškai sukrenta.

Daržoves supjaustome kubeliais ir šiek tiek apkepame aliejuje. Tuomet jas beriame į bebaigiančias virti pupuoles ir kartu verdame apie 10 min.

Į keptuvę suberiam smulkintą čili pipirą, prieskonius ir maišant šiek tiek pakaitiname.

Pomidorus nuplykome verdančiu vandeniu, nuneriam jiems odeles ir susmulkinam kubeliais.

Į keptuvę su prieskoniais beriam smulkintus pomidorus, beriam cukrų ir troškinam apie 10 min., kol pomidorai sukris.

Į pupuolių ir daržovių troškinį supilam prieskonių ir pomidorų masę, gerai permaišome ir pakaitinam dar porą minučių.

Sudėjus į lėkštę pabarstome smulkintais kalendros lapeliais.


Labai skanu su ryžiais, balta duona ar net tortilijos lakštais :).

Skanaus ir smalsu, koks gi tas šešėlis!

2011 m. sausio 24 d., pirmadienis

Apkepas su grūdėta varške


Toks labai tinkantis tingiems savaitgalio pusryčiams arba lengvai vakarienei, kai visą dieną praskaičius smagią knygą visiškai nesinori ilgai užtrukti virtuvėje, o skubi vėl pasinerti į kulinarijos nusikaltėlio Anthony Bourdain nuotykius :).

Kiek domėjausi, grūdėta varškė - minkšti, nenokinti, baltos spalvos sūrio grūdeliai, pagaminti iš lieso pieno. Sūrio grūdeliai gamybos pabaigoje sumaišomi su grietinėle bei druska.

Apkepui reikės:
400 g grūdėtos varškės,
3 kiaušinių,
3 šaukštų rudojo cukraus,
5 šaukštų manų kruopų,
3 šaukštų miltų,
0,5 šaukštelio kepimo miltelių,
žiupsnelio vanilinio cukraus,
žiupsnelio druskos,
žiupsnelio kokoso drožlių,
gabaliuko sviesto.

Kiaušinių trynius atskiriame nuo baltymų.

Trynius gerai išsukame su cukrumi, druska ir vaniliniu cukrumi. Beriam manų kruopas, miltus, sumaišytus su kepimo milteliai, krečiam grūdėtą varškę ir vėl viską gerai išmaišome.

Baltymus išplakame iki standžių putų ir atsargiai įmaišome į masę.

Kepimo formą ištepame sviestu ir atsargiai sukrečiame masę. Viršų pabarstome kokoso drožlėmis.

Kepame 180 °C įkaitintoje orkaitėje apie 40 min. kol apkepo paviršius gražiai parus ir gal net nusišypsos :).


Skanaus ir gerai kartais patingėti!

2011 m. sausio 23 d., sekmadienis

Baklava


Dar rugsėjo mėnesį šiam saldėsiui iš Vokietijos parsivežiau nesūdytų pistacijų. Negaliu suprasti, kodėl pas mus jų taip sunku gauti arba kai randi, tai pirkti greitai praeina noras, nes mokėti vos ne litą už vieną riešutą...

Dėl baklavos gimtinės varžosi vos ne pusė pasaulio tautų: afganistaniečiai, albanai, azerbaidžaniečiai, bosniai, bulgarai, egiptiečiai, gruzinai, irakiečiai, kurdai, libaniečiai, makedoniečiai, rumunai, serbai, turkai, graikai ir t.t. Tačiau, kaip matom iš sąrašo, baklava gimusi buvusios Osmanų imperijos virtuvėse, o šiuolaikinį jos skonį ar gaminimo ypatumus daugiau lemia vietinės sąlygos ir valgytojų norai :).

Baklavai reikės:
450 g filo (phyllo) tešlos,
250 – 270 g sviesto,
200 g graikinių riešutų,
300 g nesūdytų pistacijų,
50 g žemės riešutų,
1 stiklinės vandens,
1,5 stiklinės cukraus,
6 – 7 šaukštų medaus,
1 šaukštelio maltų gvazdikėlių,
1 šaukštelio malto kardamono,
2 šaukšteliai malto cinamono,
1 lazdelės cinamono,
apelsino žievelių,
žiupsnelio druskos.


Ištraukiam tešlą iš šaldymo kameros ir paliekam geroms 2 valandoms. Kai ji tampa minkšta, ištiesiam ant stalo ir iš karto dengiam drėgnu rankšluosčiu. Gaminant taip pat laikome uždengus, nes kitu atveju ji taps trapi.

Riešutus susmulkinam virtuviniu kombainu, įberiam žiupsnelį druskos ir maltą cinamoną. Gerai permaišome.

Ant mažos ugnies išlydome visą sviestą.

Kepimo skardą aukštesniais kraštais, gerai ištepam tirpintu sviestu. Tiesiam vieną tešlos lakštą. Jį ištepam sviestu. Tiesiam antrą – ištepam. Ir taip įtiesiam ir ištepam kokius 6 – 7. Tuomet beriam ½ riešutų ir vėl tiesiam lakštus. Taip kartojam iki baigiasi riešutai ir tešla. Man gavosi 2 sluoksniai riešutų ir 3 sluoksniai tešlos po 6 – 7 lakštus. Viršų taip pat ištepam sviestu.

Dar nekeptą baklavą atsargiai supjaustome, kad gautume rombo formos pyragėlius.

Pašauname į 180 °C įkaitintą orkaitę 30 – 40 minučių. Kepame iki gražiai pagelsta.

Kol kepa, verdame sirupą. Į puodą pilame vandenį, medų, beriam cukrų ir likusius prieskonius. Kaitiname ant silpnos ugnies iki ištirps cukrus, o sirupas šiek tiek sutirštės.


Šiek tiek pravėsusį sirupą pilam ant šiltos baklavos: tiek į tarpus, tiek ant viršaus. Paliekam geroms 2 valandoms ir mėgaujamės ilgai :).



Skanaus ir saldaus!

2011 m. sausio 14 d., penktadienis

Pats pačiausias linkėjimas


Iš visų gautų linkėjimų visomis žiemos ir gimtadienio progomis vienas - visiškai pelnytai - yra pats pačiausias. Jis buvo palinkėtas žodžiu, tad teko trumpai pasižymėti, nes tiek visko jau ir atsiminti sunku :). O linkėjo darželinukė dukterėčia, tad patikėkite viskas buvo labai rimta, apgalvota ir aktualu :). Kalba netaisyta, vardas redakcijai žinomas :).

Linkiu tau:
daug laimingų dienų ir kad būtum sveika
(ji su sesute vis po truputėlį nesveikuoja, todėl nelanko darželio, nemato draugų, todėl tai yra pirmoje vietoje);

kad valgytum daug mėsytės ir kitų maistų (jau apie pusę metų mėsytės beveik nevalgau, tad teks apsiriboti kitais maistais);

kad daug miegotum ir būtų sveikos akytės (jeigu miegas padės nusiimti akinius, pradėsiu vėluoti į darbą);

kad eitum į lauką ir darytum besnegenį ir čiuožinėtum (koks siaubas šią žiemą dar tikrai nei vieno nepadariau, o tiek medžiagos kūrybai aplinkui, su čiuožinėjimu paprasčiau – kiekvienam nevalytam kieme kasdien);

kad turėtum geras šiltas kojines ir gautum daug valgomų dovanų (vis tik vaikai žino, kas svarbiausia);

kad turėtum nuotraukų albumą (turiu, bet kalba eina apie dabartinių vaikų pomėgius – į tokius albumus yra klijuojami lipdukai);

kad saldainius pačiulpčiau, o ne kramtyčiau (vaikai, dantys ir saldainiai...);

kad nepamesčiau piniginės (tikiuosi, kad neteks);

kad nepamirščiau savo gimtadienio (būtų sunku, nes kiti primintų);

kad nekiščiau rankų prie ferjerkų, kad šaudytų M (naudoju tik bengališkas ugneles, tai kaip ir viskas gerai, M taip pat nešaudo, tai jau ramu);

kad turėčiau daug gėlių (ant palangės lyg ir liko dar vietos);

kad galėčiau turėti katę, šunį ir žuvytę, kuri turi būti mergaitė (šeimos modelis pagal vaikus);

kad turėčiau vaikų (pasikalbėsiu su keliais galimais autoriais);

kad turėčiau žaislų (jeigu bus įgyvendintas linkėjimas aukščiau, tai bus aktualu);

kad turėčiau, kas krikštytų mano vaikus (tikiuosi, kad tokių atsiras);

ir kad gyvenčiau su visais (o visi tai kiek?).


Ačiū, princese :).

2011 m. sausio 13 d., ketvirtadienis

Beveik grakiška Spanakopita


Na taip jau būna, kad pirmiausia pagamini, o vėliau atrandi, kaip tai vadinasi :). Jau kelis kartus teko namiškius ir svečius vaidinti šiuo pyragu, o tik vakar užsukus į knygyną visai netyčia vienoje knygoje akis užkliuvo už graikiško špinatų ir fetos pyrago – spanakopita.

Spanakopita - pavadinimas labai aiškus – špinatai ir pita. Be pagrindinių produktų – sluoksniuotos filo (phyllo) tešlos, špinatų ir fetos sūrio, kartais dedama rikotos, o taip pat kiaušinių, svogūnų, krapų, petražolių. Galima kepti didelį pyragą arba sukti mažesnius trikampėlius. Graikijoje spanakopita dažniausiai valgoma kaip užkandis.

Pyragui reikės (iškepa 2 pailgi pyragai):
250 g filo (phyllo) tešlos,
100 g špinatų,
100 g fetos tipo sūrio,
250 g rikotos arba tepamo varškės sūrelio,
1 kiaušinio,
50 – 70 g sviesto įdarui,
100 g sviesto lakštų tepimui,
žiupsnelio maltų pipirų,
žiupsnelio juodgrūdės sėklų.

Ištraukiam tešlą iš šaldymo kameros ir paliekam geroms 2 valandoms. Kai ji tampa minkšta, ištiesiam ant stalo ir iš karto dengiam drėgnu rankšluosčiu. Gaminant taip pat laikome uždengus, nes kitu atveju ji taps trapi.

Špinatus nuplauname, nuskabome kietesnius kotus ir suguldę į kiaurasamtį nupilam karštu vandeniu. Paliekam nuvarvėti, o vėliau nuspaudus vandenį susmulkinam.

Į susmulkintą feros sūrį įmaišome rikotą arba varškės sūrelį, mušam kiaušinį ir pilam išlydytą, tačiau šiek tiek atvėsintą sviestą ir beriam pipirus. Viską gerai permaišome.

Ant stalo tiesiam tešlos lakštą. Jį gerai ištepame lydytu sviestu. Ant viršaus guldome dar vieną sluoksnį, kurį taip pat ištepam lydytu sviestu. Taip suguldome 6 - 7 sluoksnius. Viršutinio sluoksnio sviestu tepti nėra būtina.

Ant tešlos lakštų krečiame pusę turimo įdaro. Atsargiai, kadangi įdaras skystokas, užlenkiame ilgąsias kraštines vieną ant kitos. Taip pat galime šiek tiek pariesti ir galus, nes tešla labai nori pabėgti :).

Pyragą siūle į apačią guldome ant kepimo popieriumi ištiestos ir sviestu išteptos skardos. Viršų taip pat gerai ištepame lydytu sviestu. Viršų pabarstome juodgrūde.

Pašauname į 180 °C įkaitintą orkaitę 30 – 40 min. Traukiam iš orkaitės kuomet viršus gražiai pagelsta.


Prie pyrago labai tinka šviežios salotos ir gera draugija :).


Skanaus ir visi prašo pakartoti!

2011 m. sausio 8 d., šeštadienis

Šokoladinis žiemos tortas



Metų pradžios rytas buvo nuostabus... Namiškiams verčiantis ant kito šono, dar su naktiniais marškiniais lindau į šaldytuvą... Tyliai tyliai, kad nieko neprikelčiau kaičiau vandenį kavai... Ir lėtai lėtai mėgavausi rytu, sniegu ir gabaliuku jo...


2011 m. sausio 1 d. saulė tekėjo 8:42, leidosi 16:02. Dienos ilgumas 7 val. 20 min. Saulė apšvietė kairiąją mėnulio pusę - danguje karaliavo delčia. Šis metas puikiai tinka didelėms permainoms – pakeisti darbą, gyvenamąją vietą, o gal ir gyvenimo partnerį ar partnerę :). Gal ir verta pagalvoti ;).

Šokoladiniam žiemos tortui reikės:
8 kiaušinių,
200 g cukraus,
3 šaukštų riebios kakavos miltelių,
7 šaukštų miltų,
3 šaukštų krakmolo,
šlakelio juodojo romo,
800 ml grietinėlės,
250 g juodojo šokolado.

Pirmiausia pasigaminame kremą. Grietinėlę pilame į puodą ir pastoviai maišant kaitiname, bet neužverdame. Karštą grietinėlę pilam ant susmulkinto šokolado ir maišome iki gausis vientisa masė, o šokoladas bus visiškai ištirpęs. Masę statome į šaldytuvą nakčiai.

Atskiriame kiaušinių baltymus nuo trynių.

Iki standumo išplakame baltymus su 100 g cukraus.

Trynius plakame su likusiu cukrumi iki masė pabals. Kakavos miltelius ištirpiname šlakelyje karšto vandens ir po truputėlį supilame į trynių plakinį. Viską gerai išmaišome.

Miltus sumaišome su krakmolu ir įsukame į trynių masę.

Labai atsargiai dedant po kelis šaukštus į trynių masę įmaišom baltymus.

Ant kepimo popieriaus nubraižome būsimo torto formą: apskritimą, ovalą, stačiakampį. Šį kartą labai norėjosi klasikinės formos :). Man gavosi 10 apskritimų, nes kiekvieną biskvito sluoksnį reiktų kepti ant naujo popieriaus.

Ant kepimo popieriuje nubraižytos formos dedam po 4 šaukštus tešlos ir lopetėle išlyginam, kad tešla vienodai pasiskirstytų. Skardą su keliais (jeigu telpa, žinoma) būsimo biskvito sluoksniais pašaunam į 200 °C įkaitintą orkaitę 5 – 6 min. Kol vieni sluoksniai kepa, pasiruošiam kitus. Suktis reikia labai greitai, nes kepa sparčiai, o ir tešla nenori ilgai stovėti nekepta :).

Ištrauktą sluoksnį dedam ant grotelių, o popierių atsargiai nuimam biskvitui visiškai ataušus.

Iškeptus sluoksnius paliekam aušti, o tuo metu traukiam kremą iš šaldytuvo ir gerai išplakame iki standumo.

Torto sluoksnius sulaistome šlakeliu juodojo romo sumaišyto su vandeniu.

Susluoksniuojam tortą, aptepam jo šonus ir viršų. Dedam į šaldytuvą gerai valandai. O vėliau rodom fantaziją ir puošiam :). Mano torto šonai papuošti kokoso ir šokolado drožlėmis, viršus tik šokolodo drožlėmis ir cukrinėmis snaigėmis.


Skanaus ir gal ką nors pakeiskime!

2011 m. sausio 1 d., šeštadienis

Su šventėmis!


Gražių metų!