2011 m. kovo 27 d., sekmadienis

Croissant - prancūziškas ragelis



Jau kelis mėnesius įvairiose sostinės kepyklėlėse ieškau skaniausių, traškiausių ir šviežiausių prancūziškų ragelių – Croissant. Keletas variantų buvo visai verti dėmesio :). Tačiau, kaip visada, labai knietėjo ir namuose išsikepti šių gardėsių, juolab, kad receptas jau buvo išstudijuotas Julia Child knygoje.

Pastudijavus informaciją internete paaiškėjo, kad Croissant tėvynė visai ne Prancūzija, o Austrija. O jo protėvis - austriškas riestainis Kipferl. 1839 m. austras artileristas August Zang Paryžiuje atidarė „Vienos kepyklėlę“ ir iškepė pirmąjį prancūzišką ragelį, kuris buvo pavadintas Croissant dėl pusmėnulio formos.

Rageliams reikės (3 kepimo skardos):
1 ¼ šaukštelio sausų mielių,
3 šaukštų šilto vandens,
3 šaukštelių cukraus,
245 g miltų,
1 ½ šaukštelio druskos,
150 ml + šlakelio pieno,
2 šaukštų aliejaus (neutralaus skonio),
130 g sviesto,
1 kiaušinio.

Išmaišome mieles su 1 šaukšteliu cukraus šiltame vandenyje ir paliekame pakilti iki pasiruošime kitus produktus.

Pašildome pieną ir jame ištirpiname druską ir likusius 2 šaukštelius cukraus.

Į dubenį beriam miltus. Į juos pilam pieną, aliejų ir pakilusias mieles.

Minkome iki vientisos tešlos. Leidžiame tešlai pailsėti 2 – 3 minutes, kad skysti produktai geriau įsigertų į miltus ir toliau minkome ant miltais pabarstyto paviršaus iki tešla taps vientisa, bet liks minkšta. Tešlą guldom į dubenį, dengiam rankšluoščiu ir statom šiltai. Kaip rašo Julia Child, kambario temperatūroje tešla turėtų kilti apie 3 valandas, o šiek tiek didesnėje – turėtų užtekti 1 ½ valandos. Mano tešla kilo apie 1 ½ valandos stovėdama šalia radiatoriaus :).

Kol tešla stovi šiltai pasiruošiam sviestą. Šį kartą naudojausi jau šių laikų palengvinimu ir minkštą sviestą, į stačiakampio formos blyną, iškočiojau tarp maistinės plėvelės sluoksnių. Su visa plėvele sviestą guldome į šaldytuvą.

Kuomet tešla pakyla dvigubai, guldom ją ant miltuoto paviršaus ir iškočiojam stačiakampį, kurį sulankstome, kaip rašo Julia Child, į tris dalis kaip verslo laišką :). Guldom tešlą atgal į dubenį ir vėl leidžiam šiek tiek pakilti. Pakilus, vyniojam į maistinę plėvelę ir 20 minučių dedam į šaldytuvą.

Traukiam tešlą iš šaldytuvo ir iškočiojam 1 dalimi nei pasiruoštas sviestas didesnį stačiakampį.

Prie tešlos lakšto kraštinės, nuėmę plėvelę, guldom sviestą. Vėl lankstome verslo laišką pirmiausia lenkiant sviestu neuždengtą dalį. Pasukam tešlą taip, kad prieš mus gulėtų „knyga, kurią galima būtų atversti“ ir vėl iškočiojam panašaus dydžio stačiakampį. Vėl lankstome laišką, kurį vyniojam į maistinę plėvelę ir guldom į šaldytuvą 1 valandai.

Po valandos išėmus tešlą leidžiam jai apie 10 min. pailsėti kambario temperatūroje. Vėl kočiojam stačiakampį, lankstome, vyniojam į plėvelę ir guldom į šaldytuvą.

Ir dar kartą viską pakartojam :).

Po paskutinio sulankstymo suvyniotą tešlą guldom į šaldytuvą ir prispaudžiam apie 2 kg svoriu. Taip paliekam per naktį.

Kitą rytą tešlą šiek tiek pakočiojam, kadangi šaldytuve ji pakyla. Tuomet padalinam į tiek dalių, kad būtų patogu iškočioti 0,5 – 1,0 cm storio lakštą, kurį supjaustome į norimo dydžio trikampėlius. Trikampėlį šiek tiek pakočiojam. Paimam už vienodų kampų ir sukam į ritinėlį link smailėjančios viršūnės. Jeigu riestainius kepam su įdaru – nepamirštame jo įdėti :).

Guldom riestainius ant kepimo popieriumi ištiestos skardos, pridengiam ir paliekam apie 45 min. galutiniam kilimui. Tuomet aptepam kiaušinio ir pieno plakiniu, pabarstome stambiu cukrumi.

Kepam iki 190 °C įkaitintoje orkaitėje apie 20 minučių kol gražiai parus.

Traukiam ir mėgaujamės dar šiltais. Mmmm... :).


Skanaus ir kartais gerai turėti laiko ir kantrybės!

2 komentarai:

  1. Reikės pabandyti! Kai paragavau tikrų, tokių LABAI sviestinių ragelių, kada po vieno jau esi sočiai pavalgęs, irgi pradėjau ieškoti Lietuvoje, bet kolkas neradau. Kokiose kepyklėlėse radote? Nors kažkodėl manau, naminiai dar skanesni, ir neatrodo labai sudėtingai.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Žinoma, kad skaniausi jie Prancūzijoje ar Italijoje :) Bet visai puikiai pavyksta ir lietuviškoje virtuvėje. Nėra sudėtinga, tik laiko šiek tiek užima ir labai greitai dingsta nuo stalo :) O Vilniuje ragauju iš įvairių kepyklėlių, kurios yra arčiau senamiesčio. Dažnai einu pro Senolių kepyklėlę Savičiaus g., tai ir susigundau :) Skanių paieškų!

      Panaikinti