Lietiniai su įdaru

Jau kurį laiką, jeigu tik savaitgalio rytą pabundame savo namuose, kepam lietinius. Pirmo blyno nebelieka vos spėjus į keptuvę įpilti antrąjį J. Tad dabar lietinius kepu iš dvigubos normos. Tuomet lieka ir sekmadienio pusryčiams. Niekas nenueina veltui.

Teigiama, kuo labiau pasaulis skursta – tuo daugiau išmeta maisto. Ir nors vaikystėje nebadavau, tačiau požiūris į maistą visada, kaip sakau, buvo teisingas. Tad ir dabar stengiuosi neišmesti maisto, į parduotuvę einu su sąrašu, planuoju, ką valgysim, vakarienei dažnai valgome, tai kas liko nuo pietų.

Lietiniais su įdaru reikės:

lietinių,

morkų,

cukinijų,

pievagrybių,

tarkuoto kietojo sūrio,

maltų juodųjų pipirų,

druskos,

gabaliuko sviesto.

Daržoves ir grybus susmulkinam ir pakepinam svieste. Pabarstome pipirais ir druska.

Lietinį lenkiam per pusę ir dar kartą per pusę. Pražiodom vieną dalį ir įdedam įdaro, pabarstome sūriu.

Lengvai apkepam iš abiejų pusių, kol lietinio paviršius gražiai pagels.

Skanaujam su grietine ir saulėgrąžų daigais.

Skanaus ir neišmeskime!

Šokoladiniai keksiukai

Puikiai įvertinti įvairaus amžiaus, pomėgių, tautybių ir net vegetarų J. Puikiai atlaikantys keliones troleibusu, automobiliu ir traukiniu J.

Traukinys mano gyvenime nuo pat kūdikystės J. Gal todėl planuojant keliones, dažnai renkuosi šią transporto priemonę, kuri darosi vis patogesne, švaresne ir įdomesne.

Keksiukams reikės (12 vnt.):

200 g juodojo šokolado,

120 g sviesto,

200 ml kokoso pieno,

100 g miltų,

250 g cukraus,

3 kiaušinių,

100 g kokoso drožlių,

1 šaukštelio kepimo miltelių,

šlakelio juodojo romo.

Šokoladą ištirpiname virš verdančio puodo įstatytame inde. Šokoladui baigiant tirpti sudedame gabaliukais pjaustytą sviestą. Nukeliam nuo puodo, supilam kokoso pieną ir gerai išmaišome.

Kitame inde sumaišome miltus, kepimo miltelius, cukrų ir kokoso drožles. Į sausą masę supilam lengvai šakute išplaktus kiaušinius. Išmaišome. Įpilam juodojo romo.

Šokoladinę masę pilam į miltų mišinį ir gerai išmaišome.

Keksiukų kepimo formeles pripildome tešlos. Paliekame šiek tiek vietos jų kilimui.

Kepame apie 45 min. iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje.

Skanaus ir važiuojam traukiniu!

Desertinis varškės sūris

Visi geri dalykai – baigiasi. Žiema taip pat J. Bet visi geri dalykai – kartojasi. Pavasaris – taip pat J. O šį desertinį sūrį galima kartoti ir kartoti.

Repetítio est mater studiórum. Kartojimas – mokslų motina.

Sūriui reikės:

1 kg kreminės varškės,

1 indelio saldaus kondensuoto pieno,

100 g želatinos grūdelių,

2 šaukštelių vanilinio cukraus,

citrinos sulčių,

2 pakelių želė.

Pagaminame želė iš pakelių, tik sumažiname vandens kiekį iki 370 – 400 ml. Galima želė pasigaminti ir iš naminės uogienės ar kompoto J. Sustingusią želė supjaustome mažais gabaliukais.

Želatiną išbrinkiname ir maišant kaitiname iki ištirps. Atvėsiname.

Varškę išsukam su kondensuotu pienu ir vaniliniu cukrumi. Įspaudžiame citrinos sulčių. Supilam atvėsintą želatiną. Išmaišome. Suberiam gabaliukais supjaustytą želė.

Sukrečiam masę į norimą formą ir dedam į šaldytuvą.

Skanaus ir pakartojam!

Varškės spurgos

Kadangi vėl atėjo, tiksliau niekaip neišeina, žiema, tenka gaminti šalto sezono varymui tinkamus desertus – spurgas. Tikiuosi, kad šį kartą suveiks J.

Žiema žiema bėk iš kiemo... Ir iš terasos... Ir iš dūšios...

Spurgoms reikės (apie 30 vnt.):

360 g riebesnės varškės,

2 kiaušinių,

80 g cukraus,

220 g miltų,

6 g sodos,

10 g acto,

šlakelio natūralios vanilės ekstrakto,

žiupsnelio druskos,

aliejaus virimui.

Kiaušinius išplakame su cukrumi, druska, vanilės ekstraktu. Dedame varškę ir vėl plakame.

Sodą nugesiname actu ir pilame į tešlą. Gerai išmaišome.

Suberiam miltus. Tešla gaunasi sunkiai maišoma, tačiau reikia išmaišyti, kad neliktų sausų miltų. Pridengiame ir paliekame apie 20 min.

Puode įkaitiname aliejų. Pasiliekame kelis šaukštus aliejaus, kuriuo formuojant spurgas, vis pasitepame rankas. Verdame, vis pavartant, kol gražiai paruduoja. Sudedam į popierinėmis servetėlėmis išklotą lėkštę.

Prieš ragavimą pabarstome cukraus pudra.

Skanaus ir, tikiuosi, suveiks!

Aguonų pyragas

Žiūri į kalendorių – reikia galvoti apie velykinius pyragus, žiūri pro langą – kepi žieminį iš N. Marcinkevičienės knygos „Metai už stalo“. Na dar beliko nulipinti senį besmegenį J.

N. Marcinkevičienės knyga „Metai už stalo“ neabejotinai vienas geriausių lietuvių kalendorinių švenčių ir sezoninių valgių rinkinys.

Pyragui reikės:

4 kiaušinių,

120 g cukraus,

100 g maltų džiūvėsių,

200 g aguoninio kepinių įdaro,

500 g grietinėlės,

200 g cukraus,

gabaliuko sviesto,

migdolų plokštelių.

Kiaušinių trynius išplakame su 120 g cukraus. Įmaišome maltus džiūvėsius ir aguoninį įdarą.

Iki standžių putų išplakame kiaušinių baltymus ir atsargiai įmaišome į tešlą.

Skardą išklojame kepimo popieriumi ir papildomai ištepame sviestu. Pilame tešlą. Kepame 180 °C įkaitintoje orkaitėje apie 50 min. Tikrinam mediniu pagaliuku.

Likus pusvalandžiui iki pyrago kepimo pabaigos, pasiruošiam užpilą. Į didelį puodą pilam grietinėlę ir beriam 200 g cukraus. Vis pamaišant kaitiname kol užvirs. Verdame apie 25 – 30 min. arba iki kol užpilas pradės tirštėti.

Iškepusį pyragą dar šiltą apverčiame ir paliekame toje pačioje formoje, kurioje kepė. Paviršių gerai subadome mediniu pagaliuku. Po truputėlį pilame virtą grietinėlę ir vis pabadome paviršių. Kuomet grietinėlė nebesigeria, likusį užpilą vėl kaitiname, kol šis taps gelsvas ir dar tirštesnis. Užpilame ant pyrago ir išlyginame. Iš karto pabarstome migdolų plokštelėmis.

Pyragą paliekame šaltai porą valandų.

Skanaus ir vėl žiema!

Miso sriuba

Tekančios saulės šalyje buvau, Vilniuje virti miso sriubą mokiausi, lauktuvių iš Japonijos gavau. Beliko tik namuose išsivirti miso sriubos J.

Miso – tradicinė japoniška sriuba, verdama iš sultinio – dashi, ir fermentuotos sojų pupelių pastos – miso. Dashi sultiniui naudomi jūrlapiai konbu ir džiovintos tuno drožlės. Kiti sriubos ingredientai priklauso nuo metų laiko, vietinių produktų. Šią sriubą japonai valgo net pusryčiams.

Sriubai reikės:

1 l vandens,

5 cm konbu jūrlapio,

15 g džiovinto tuno drožlių,

3 šaukštų šviesios miso pastos,

1 šaukšto sakės,

2 šaukštų sojos padažo,

50 – 70 g japoniškų Udon makaronų,

5 – 6 pievagrybių,

gabaliuko tofu,

špinatų lapelių,

svogūno laiškų.

Konbu paverdame kol suminkštės. Suberiam tuno drožles ir po 10 – 15 sekundžių nukeliam puodą nuo ugnies. Nukošiam. Turim dashi sultinį.

Atskirame indelyje išmaišome miso pastą su keliais šaukštais sultinio.

Į sultinį pilam sakę, sojos padažą ir ištirpintą miso pastą.

Dubenėliuose išdėliojam virtus makaronus, pjaustytus pievagrybius, tofu gabaliukus, špinatų lapelius ir pabarstome svogūno laiškais. Užpilame sultiniu.

Skanaus ir pusryčiams sriuba!

“Kuršėnų“ vyniotinis

Niekur neradau, kodėl šis vyniotinis taip vadinasi? Rytoj pasimatysiu su kuršėniškiu, gal jis žinos :).

Istorikai Kuršėnų pavadinimą kildina iš kuršių genties, o etimologijoje – mokslas apie žodžių kilmę ir raidą – pasakojama, kad kadaise vietinių pievos buvo užpiltos lietaus ir sugadinusios šieną, tad atlėkę žmonės šaukė „Kur šienas?! Kur šienas?!“.

Vyniotiniui reikės:

4 kiaušinių,

4 šaukštų cukraus,

4 šaukštų miltų,

150 g sviesto,

200 g kreminės varškės,

½ indelio kondensuoto pieno,

½ citrinos žievelės.

Kiaušinių trynius išplakame su cukrumis iki purios masės. Sudedam miltus ir gerai išmaišome.

Kiaušinių baltymus išplakame iki standžių putų ir atsargiai sudedame į trynių masę. Maišome labai lėtai, kad tešla išliktų puri ir nesukritusi.

Skardą ištiesiame kepimo popieriumi. Tešlą paskirstome plonu sluoksniu ir pašauname į iki 200 °C įkaitintą orkaitę 15 min.

Iškepusį biskvitą nedelsiant atsargiai nuimame nuo popieriaus ir suvyniojame į vyniotinį. Taip ir atvėsiname.

Įdarui išsukame kambario temperatūros sviestą. Sukant po truputėlį pilam kondensuotą pieną ir dedam varškę bei įtarkuojam citrinos žievelę.

Biskvitą išvyniojame, sutepame ir vėl suvyniojame. Paliekame šaltai per naktį arba bent jau porai valandų.

Skanaus ir kur šienas!