Desertinis varškės sūris

Visi geri dalykai – baigiasi. Žiema taip pat J. Bet visi geri dalykai – kartojasi. Pavasaris – taip pat J. O šį desertinį sūrį galima kartoti ir kartoti.

Repetítio est mater studiórum. Kartojimas – mokslų motina.

Sūriui reikės:

1 kg kreminės varškės,

1 indelio saldaus kondensuoto pieno,

100 g želatinos grūdelių,

2 šaukštelių vanilinio cukraus,

citrinos sulčių,

2 pakelių želė.

Pagaminame želė iš pakelių, tik sumažiname vandens kiekį iki 370 – 400 ml. Galima želė pasigaminti ir iš naminės uogienės ar kompoto J. Sustingusią želė supjaustome mažais gabaliukais.

Želatiną išbrinkiname ir maišant kaitiname iki ištirps. Atvėsiname.

Varškę išsukam su kondensuotu pienu ir vaniliniu cukrumi. Įspaudžiame citrinos sulčių. Supilam atvėsintą želatiną. Išmaišome. Suberiam gabaliukais supjaustytą želė.

Sukrečiam masę į norimą formą ir dedam į šaldytuvą.

Skanaus ir pakartojam!

Varškės spurgos

Kadangi vėl atėjo, tiksliau niekaip neišeina, žiema, tenka gaminti šalto sezono varymui tinkamus desertus – spurgas. Tikiuosi, kad šį kartą suveiks J.

Žiema žiema bėk iš kiemo... Ir iš terasos... Ir iš dūšios...

Spurgoms reikės (apie 30 vnt.):

360 g riebesnės varškės,

2 kiaušinių,

80 g cukraus,

220 g miltų,

6 g sodos,

10 g acto,

šlakelio natūralios vanilės ekstrakto,

žiupsnelio druskos,

aliejaus virimui.

Kiaušinius išplakame su cukrumi, druska, vanilės ekstraktu. Dedame varškę ir vėl plakame.

Sodą nugesiname actu ir pilame į tešlą. Gerai išmaišome.

Suberiam miltus. Tešla gaunasi sunkiai maišoma, tačiau reikia išmaišyti, kad neliktų sausų miltų. Pridengiame ir paliekame apie 20 min.

Puode įkaitiname aliejų. Pasiliekame kelis šaukštus aliejaus, kuriuo formuojant spurgas, vis pasitepame rankas. Verdame, vis pavartant, kol gražiai paruduoja. Sudedam į popierinėmis servetėlėmis išklotą lėkštę.

Prieš ragavimą pabarstome cukraus pudra.

Skanaus ir, tikiuosi, suveiks!

Aguonų pyragas

Žiūri į kalendorių – reikia galvoti apie velykinius pyragus, žiūri pro langą – kepi žieminį iš N. Marcinkevičienės knygos „Metai už stalo“. Na dar beliko nulipinti senį besmegenį J.

N. Marcinkevičienės knyga „Metai už stalo“ neabejotinai vienas geriausių lietuvių kalendorinių švenčių ir sezoninių valgių rinkinys.

Pyragui reikės:

4 kiaušinių,

120 g cukraus,

100 g maltų džiūvėsių,

200 g aguoninio kepinių įdaro,

500 g grietinėlės,

200 g cukraus,

gabaliuko sviesto,

migdolų plokštelių.

Kiaušinių trynius išplakame su 120 g cukraus. Įmaišome maltus džiūvėsius ir aguoninį įdarą.

Iki standžių putų išplakame kiaušinių baltymus ir atsargiai įmaišome į tešlą.

Skardą išklojame kepimo popieriumi ir papildomai ištepame sviestu. Pilame tešlą. Kepame 180 °C įkaitintoje orkaitėje apie 50 min. Tikrinam mediniu pagaliuku.

Likus pusvalandžiui iki pyrago kepimo pabaigos, pasiruošiam užpilą. Į didelį puodą pilam grietinėlę ir beriam 200 g cukraus. Vis pamaišant kaitiname kol užvirs. Verdame apie 25 – 30 min. arba iki kol užpilas pradės tirštėti.

Iškepusį pyragą dar šiltą apverčiame ir paliekame toje pačioje formoje, kurioje kepė. Paviršių gerai subadome mediniu pagaliuku. Po truputėlį pilame virtą grietinėlę ir vis pabadome paviršių. Kuomet grietinėlė nebesigeria, likusį užpilą vėl kaitiname, kol šis taps gelsvas ir dar tirštesnis. Užpilame ant pyrago ir išlyginame. Iš karto pabarstome migdolų plokštelėmis.

Pyragą paliekame šaltai porą valandų.

Skanaus ir vėl žiema!

Miso sriuba

Tekančios saulės šalyje buvau, Vilniuje virti miso sriubą mokiausi, lauktuvių iš Japonijos gavau. Beliko tik namuose išsivirti miso sriubos J.

Miso – tradicinė japoniška sriuba, verdama iš sultinio – dashi, ir fermentuotos sojų pupelių pastos – miso. Dashi sultiniui naudomi jūrlapiai konbu ir džiovintos tuno drožlės. Kiti sriubos ingredientai priklauso nuo metų laiko, vietinių produktų. Šią sriubą japonai valgo net pusryčiams.

Sriubai reikės:

1 l vandens,

5 cm konbu jūrlapio,

15 g džiovinto tuno drožlių,

3 šaukštų šviesios miso pastos,

1 šaukšto sakės,

2 šaukštų sojos padažo,

50 – 70 g japoniškų Udon makaronų,

5 – 6 pievagrybių,

gabaliuko tofu,

špinatų lapelių,

svogūno laiškų.

Konbu paverdame kol suminkštės. Suberiam tuno drožles ir po 10 – 15 sekundžių nukeliam puodą nuo ugnies. Nukošiam. Turim dashi sultinį.

Atskirame indelyje išmaišome miso pastą su keliais šaukštais sultinio.

Į sultinį pilam sakę, sojos padažą ir ištirpintą miso pastą.

Dubenėliuose išdėliojam virtus makaronus, pjaustytus pievagrybius, tofu gabaliukus, špinatų lapelius ir pabarstome svogūno laiškais. Užpilame sultiniu.

Skanaus ir pusryčiams sriuba!

“Kuršėnų“ vyniotinis

Niekur neradau, kodėl šis vyniotinis taip vadinasi? Rytoj pasimatysiu su kuršėniškiu, gal jis žinos :).

Istorikai Kuršėnų pavadinimą kildina iš kuršių genties, o etimologijoje – mokslas apie žodžių kilmę ir raidą – pasakojama, kad kadaise vietinių pievos buvo užpiltos lietaus ir sugadinusios šieną, tad atlėkę žmonės šaukė „Kur šienas?! Kur šienas?!“.

Vyniotiniui reikės:

4 kiaušinių,

4 šaukštų cukraus,

4 šaukštų miltų,

150 g sviesto,

200 g kreminės varškės,

½ indelio kondensuoto pieno,

½ citrinos žievelės.

Kiaušinių trynius išplakame su cukrumis iki purios masės. Sudedam miltus ir gerai išmaišome.

Kiaušinių baltymus išplakame iki standžių putų ir atsargiai sudedame į trynių masę. Maišome labai lėtai, kad tešla išliktų puri ir nesukritusi.

Skardą ištiesiame kepimo popieriumi. Tešlą paskirstome plonu sluoksniu ir pašauname į iki 200 °C įkaitintą orkaitę 15 min.

Iškepusį biskvitą nedelsiant atsargiai nuimame nuo popieriaus ir suvyniojame į vyniotinį. Taip ir atvėsiname.

Įdarui išsukame kambario temperatūros sviestą. Sukant po truputėlį pilam kondensuotą pieną ir dedam varškę bei įtarkuojam citrinos žievelę.

Biskvitą išvyniojame, sutepame ir vėl suvyniojame. Paliekame šaltai per naktį arba bent jau porai valandų.

Skanaus ir kur šienas!

Plonutėliai lietiniai

Studentavimo laikais bendrabučio kambarėlyje rinkdavomės valgyti blynų. Po studijų ilgai tęsėm tradiciją. Tik valgytojų būrys vis mažėjo...

Lietuvos istoriniuose šaltiniuose rašoma, kad blynas turi būti didelis kaip saulė, apvalus kaip saulė, geltonas kaip saulė ir karštas kaip saulė. Istorikai įsitikinę, kad blynai buvo neatsiejami švenčiant pavasario šventes, kuomet saulė nugali žiemos šalčius ir tamsumas.

Lietiniams reikės (10 blynų):

2 kiaušinių,

300 ml pieno,

200 ml vandens,

250 g miltų,

50 g sviesto,

žiupsnelio cukraus,

žiupsnelio druskos.

Kiaušinius šluotele lengvai išplakame su cukrumi ir druska.

Pilam pieną ir vandenį, beriam miltus. Maišome iki neliks miltų gumulėlių.

Į tešlą supilam tirpintą sviestą. Išmaišome.

Tešlą paliekame vėsiai 15 – 20 min.

Kepam lietinius.

Skanaus ir blynas kaip saulė!

Tinginių tinginys

Visi man dabar sako: patinginiauk, turi tam galimybę. O kas jeigu aš nenoriu... Bent jau man, tinginiaujant laikas bėga labai greitai, o tinginystės rezultatai nedžiugina.

Mokslininkai atkreipė dėmesį, kad greiti gyvūnai gyvena trumpiau už lėtus. Jie taip pat teigia, kad tinginystė yra gerai smegenims.

Tinginiui reikės:

2 pakelių sausainių („Gaidelis“, „Selga“ ar pan.),

1 indelio „Rududu“,

100 g sviesto,

4 – 5 šaukštų riebios kakavos,

saujos mėgstamų riešutų,

saujos džiovintų spanguolių.

Sausainius sutrupiname gabaliukais. Sumaišome su riešutais ir spanguolėmis.

Ant nedidelės ugnies išlydome sviestą su „Rududu“. Įberiam kakavą ir viską išmaišome iki vientisos masės.

Ant sausainių pilam skystą masę ir gerai išmaišome. Krečiam į formą, gerai suspaudžiame ir paliekame šaltai kelioms valandoms arba per naktį.

Skanaus ir patingėkime!