2010 m. lapkričio 25 d., ketvirtadienis

Rossetes


Šią savaitę labai daug sutapimų: pažadėtas sniegas ir minusinė temperatūra, dukterėčia parašė laišką Kalėdų seneliui – „Tu, seneli, gi žinai, ko aš noriu, tai mūsų paslaptis“ :), ir sužinojau, kad dar vaikystėje mamos keptos saldžios gėlytės, naudojant labai neaiškų kepimo įrankį iš tuometinės Baltarusijos, yra ne kas kitą, kaip skandinaviški kalėdiniai kepiniai. Tai po tiek sutapimų galima daryti tik vieną išvadą – šventės artėja :).


Rossetes atvykusios iš Norvegijos, kur dažniausiai yra kepamos žiemos šventėms. Šie kepiniai yra populiarūs ir Amerikoje, Turkijoje ar Meksijoje, tik šiose šalyse jie turi kitus vardus. Populiarūs buvo ir Lietuvoje, tik tikslaus jų pavadinimo turbūt niekas nepateikė dar iki šiol :).

Rossete`ms reikės:
2 kiaušinių,
2 šaukštų cukraus,
puodelio (250 ml) pieno,
1,5 puodelio miltų,
poros lašelių vanilės esencijos,
žiupsnelio druskos,
aliejaus kepimui,
cukraus pudros.

Kiaušinius, cukrų, pieną, miltus, vanilės esenciją ir druską suplakame iki vientisos masės. Tešla labai panaši į lietinių.

Puode įkaitiname aliejų. Įleidžiame kepimo įrankį ir gerai jį įkaitiname aliejuje. Tuomet įmerkiame įrankį į tešlą, taip, kad tešla beveik siektų įrankio viršų. Viso įrankio įmerkti negalima, nes nenusiims kepinys :).

Įrankį su tešla įleidžiame į aliejų ir stebim, kaip po kelių sekundžių tešla atšoks nuo įrankio. Tuomet jį ištraukiame, o rossete lieka kepti iki lengvai parus. Traukiam ją ir guldom ant popierinio rankšluosčio.

Prosesą kartojam kol baigsis tešla :).

Galiausiai visus kepinukus papuošiam sniegu :).


Skanaus ir laukiam švenčių!

2010 m. lapkričio 21 d., sekmadienis

Pikantiški keksiukai



Turbūt kiekvienam taip būna, kad šaldytuve vis užsilieka tai koks galiukas cukinijos, tai koks šaukštas jogurto, tai sauja tarkuoto sūrio. Tuomet (ir dar tuomet, kai tingisi eiti iki parduotuvės :)) ir gimsta įvairiausi nauji patiekalai, kurie kartais labai labai nusiseka :). Ypač tinkamai parinkus prieskonius.

Provanso žolelės - tipiškas Prancūzijos Provanso provincijos džiovintų prieskoninių augalų mišinys, kurio pagrindą sudaro rozmarinas, čiobrelis, levanda, raudonėlis ir dašis, bet galimi ir kiti variantai. Derinant komponentus, fiksuotų proporcijų nėra. Mišinio sėkmės receptas nesudėtingas – suderintos pačios paprasčiausios, bet kokybiškos žolelės.

Keksiukams reikės (12 vnt.):
mažo (gal kokie 200 g) gabaliuko moliūgo,
1/3 cukinijos,
3 kiaušinių,
100 ml natūralaus jogurto,
saujos tarkuoto kieto sūrio,
puodelio (apie 250 ml) kvietinių miltų,
½ puodelio kukurūzų miltų,
¼ puodelio alyvuogių aliejaus,
1 šaukštelio kepimo miltelių,
saujos juodųjų alyvuogių,
1 džiovinto čili pipiro,
1 šaukštelio Provanso džiovintų žolelių mišinio,
žiupsnelio maltų pipirų,
žiupsnelio druskos,
gabaliuko sviesto.

Burokine tarka sutarkuojam moliūgą ir cukiniją. Įmušam kiaušinius, pilam jogurtą ir aliejų, beriam tarkuotą sūrį. Viską išmaišome.

Kitame inde sumaišome visus miltus su kepimo milteliais, visomis žolelėmis, smulkintu čili pipiru ir druska.

Miltų ir prieskonių mišinį beriam į moliūginių masę. Gerai išmaišome.

Galiausiai įmaišome riekelėmis supjaustytas alyvuoges.

Keksiukų formeles ištepame sviestu. Į kiekvieną formelę krečiam po 2 gerus šaukštus tešlos.

Pašaunam į 180 °C įkaitintą orkaitę 30 – 40 min.


Skanaus ir naujų atradimų virtuvėje!

2010 m. lapkričio 18 d., ketvirtadienis

Brokolių sriuba su wasabi krienais


Nors lauke ir nešalta, bet ruduo, ypač kai nebėra spalvotų lapų ir saulėtų dienų, ne itin jaukus metų laikas. Norisi spalvų ir šilumos... Ir tam visai tiko brokolis :).

Teko skaityti, kad prieš gerus metus britai „susikalė“ su italais, kuri kopūstinė daržovė brokolis ar žiedinis kopūstas yra naudingesnė. O viskas prasidėjo nuo to, kad vietiniai britų augintojai pajuto, kad brokoliai, kurie importuojami iš Italijos, vis dažniau užkariauja vietinių virtuves. Buvo net atliekami papildomi tyrimai, kuriais nustatyta, kad abi daržovės yra labai vertingos, nežiūrint nei į jų spalvą, nei auginimo regioną.

Sriubai reikės:
2 brokolio galvučių,
50 g sviesto,
100 ml pieno,
2 – 3 šaukštų miltų,
0,5 šaukštelio wasabi krienų,
žiupsnelio džiovinto baziliko,
žiupsnelio juodų maltų pipirų,
žiupsnelio druskos.

Išskristom brokolių žiedynus. Kotus šiek tiek paskutam ir susmulkinam. Viską užpilam vandeniu ir užverdam. Beriam baziliką, pipirus, druską. Paverdame iki brokoliai suminkštėja, tačiau nepraranda savo žalios spalvos. Išvirtus išgriebiam ir susmulkinam iki piurė.

Išlydome sviestą. Beriam miltus ir intensyviai maišome, kol viskas sulips į košelę. Tuomet pilam pieną ir maišome iki vientisos masės. Nuimam nuo ugnies ir pilam pusę brokolių nuoviro ir vėl gerai išmaišome.

Į brokolių piurė pilam likusį nuovirą ir sviesto-pieno masę. Beriam wasabi krienus, kuriuos prieš tai sumaišome su lašeliu vandens. Dedam puodą ant ugnies ir šiek tiek pamaišydami užverdame.

Sriubą galima paskaninti užbėrus kieto tarkuoto sūrio.


Skanaus ir gražių spalvų!

2010 m. lapkričio 16 d., antradienis

Krevetės kataifi tešloje



Prieš porą savaičių darbinio renginio metu teko ragauti pakankamai prabangaus Vilniaus restorano užkandžių. Ir kadangi buvau organizatorė, tai drąsiai įkėliau koją į virtuvę ir bandžiau išgauti keletą paslapčių :). Bet turbūt pritrūko praktikos (arba virėja neišdavė visko iki galo), nes mano krevetės kataifi tešloje buvo labiau panašios į nesusišukavusius jūros ežius :). Bet skoniui įtakos tai mažai turėjo :).

Kataifi tešla panaši į smulkius vermišelius, kurie gaminami išpurškiant tinkamai išminkytą tešlą plonomis gijomis ant karštų padėklų. Tešla plačiai naudojama Pietų Europoje ir Artimuosiuose Rytuose, ir kaip dažnai būna, daugelis šalių ginčijasi dėl šio produkto kilmės. Dažniausia kataifi tešla naudojama saldiems patiekalams, kurie mirkomi sirupiuose, barstomi įvairiais riešutais, verdami riebaluose ar kepami.


Užkandžiams reikės:
400 g virtų didžiųjų tigrinių krevečių be kiauto, bet su uodegėlėmis,
450 g kataifi tešlos,
1 skiltelės česnako,
žiupsnelio malto imbiero,
šlakelio sakės,
šlakelio sojų padažo.

Atšildytas krevetes pamarinuojam apie 30 min. marinate, kurį pasigaminam iš česnako, imbiero, sakės ir sojų padažo.
Kataifi tešlą guldom ant padėklo ir užklojam drėgnu rankšluoščiu, kad neuždžiūtų.

Kai krevetės pasimarinuoja, o tešla pilnai atšildyta, imamės darbo – kiekvieną krevetę įsukam į tešlos siūlus. Uodegėlę paliekam neuždengtą :).


Kam krevetes, o kam jūros ežius, guldom ant kepimo popieriumi padengtos skardos ir pašaunam į 180 °C įkaitintą orkaitę 30 minučių.

Mes mėgavomės egzotika su sojų padažu :).

Kadangi liko kelios gijos tešlos ir po ranka pasitaikė bananas, tai ir jis buvo įsuktas – desertui :).

Skanaus ir pabandykime ką nors naujo!

2010 m. lapkričio 2 d., antradienis

Rizotas su kvapiuoju moliūgu


Mūsų namuose šiemet – moliūgų antplūdis :). Jau net draugė, kuri taip pat buvo įtraukta į šių rudens gėrybių naikinimo meną, pastebėjo, kad labai daug naudoju šio geltonskruosčio. Bet jis visur tinka ir svarbiausia, mums patinka, o ir patiekalai tikrai nėra vienodi ar nuobodūs.

Rizotas (it. Risotto) – maistingas itališkas ryžių patiekalas. Jo ruošimo variantų yra labai daug, bet pagrindiniai veiksmai gaminant dažniausiai yra tie patys - nevirti ryžiai kelias minutes apkepami riebaluose ir tik vėliau pamažu pilamas skystis. Rizotui tinka ne visos ryžių rūšys. Plačiau naudojamos - Arborio, Carnaroli arba Vialone Nano - turi daugiau krakmolo, kuris, susimaišęs su sultiniu, laiko patiekalo ryžių grūdelius kartu. Lietuvių kalbininkai rizotą siūlo vadinti daugiaryžiu.

Rizotui reikės:
½ kvapiojo moliūgo,
250 – 300 g rizoto ryžių,
apie 1 l natūralaus vištienos sultinio,
3 – 4 skiltelių česnako,
šakelės rozmarino,
šlakelio aliejaus,
žiupsnelio druskos,
žiupsnelio maltų juodųjų pipirų,
saujos tarkuoto kieto sūrio.

Moliūgą supjaustome kubeliais, pašlakstome aliejumi, pabarstome druska, pipirais, rozmarino lapeliais, uždedame per pusę perpjautas česnako skilteles (vieną skiltelę pasiliekam) ir pašauname į 200 °C įkaitintą orkaitę geroms 40 minučių.

Į įkaitintą keptuvę pilam šlakelį aliejaus ir beriam susmulkintą likusią česnako skiltelę. Truputėlį ją apkepam ir beriam ryžius, kurie turi lengvai pasidengti aliejumi ir šiek tiek paskrusti.

Po truputėlį pilam šiltą sultinį ir maišom ryžius. Kai sultinys sugeriamas, vėl jo šiek tiek įpilam ir vėl maišom. Taip kartojam iki supilsim visą sultinį, o ryžiai jį visą sugers – apie 15 – 20 minučių. Ryžiai turėtų būti ne kieti, bet ir nepervirti iki visiškos košės.

Nukeliam keptuvę nuo ugnies ir suberiam orkaitėje iškepusius moliūgus. Lengvai permaišome.

Patiekiant pabarstome tarkuotu sūriu. Arba sūrį galima įmaišyti į ką tik nuo ugnies nukeltą rizotą.



Skanaus ir įvairovės virtuvėse!