Gaunu vakar iš draugės, kuri su vaikeliu mėgaujasi vasaros malonumais kaime, žinutę į mobilų telefoną. Ten nuotrauka ir klausimas: atspėk, kas tai? Na mano senukas Nokia negali išspausti labai aiškaus vaizdo, bet matau, kad tai kažkoks augalas. Paaiškėja, kad tai baziliko, kurio daigelius jai pavasarį daviau, krūmas. Nors ką ten krūmas – visas medis :). Tai klausiu, kodėl jūs su juo nieko nedarote? Tai minėjo, kad džiovins. O aš siūlau vartoti šviežius :).
Pesto – itališkas padažas puikiausiai tinkantis prie makaronų, tačiau ne mažiau skaniai ragaujasi su skrudinta balta duona. Kaip teisingiausiai pagaminti pesto gali pasakyti tik Genujos virėjai, kurie teigia, kad tikrasis padažas gaminamas iš baziliko, auginamo išskirtinai tik Ligurijoje – srityje, esančioje Italijos šiaurės vakaruose, kur susidaro tinkamas mikroklimatas, ko pasekoje bazilikas įgauna švelnų aromatą.
Pesto reikės:
2 saujų baziliko lapelių (naudojau ir smulkesnes šakeles),
1 skiltelės česnako,
2 šaukštų pakepintų kedro riešutų,
4 - 5 šaukštų smulkiai tarkuoto kieto sūrio,
0,5 puodelio (arba šiek tiek daugiau) alyvuogių aliejaus,
žiupsnelio druskos.
Visus produktus sudėti į smulkintuvą ir malti iki vientisos masės. Tirštumą reguliuoti pilant aliejų.
2 saujų baziliko lapelių (naudojau ir smulkesnes šakeles),
1 skiltelės česnako,
2 šaukštų pakepintų kedro riešutų,
4 - 5 šaukštų smulkiai tarkuoto kieto sūrio,
0,5 puodelio (arba šiek tiek daugiau) alyvuogių aliejaus,
žiupsnelio druskos.
Visus produktus sudėti į smulkintuvą ir malti iki vientisos masės. Tirštumą reguliuoti pilant aliejų.
Padažą skaniausia ragauti ką tik pagamintą, nes po dienos jis praranda savo gražią spalvą :).
Tikrasis pesto gaminamas naudojant marmurinę trintuvę, tačiau nesant tokiai, naudojausi elektriniu smulkintuvu :).
Skanaus ir pažaliuokime!
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą