Bolivinės balandos košė su daržovėmis

Kartais viskas susideda į vieną: pavasarinis peršalimas, darbai, naujų kelionių planavimai ir t.t. Atrodo ir galo nematyti. Bet puikiai žinai, kad viskas baigsis, nurims, kurį laiką bus taip lauktas štilis, ir staiga vėl viskas prasidės. Turbūt kitaip nebūna...

Bolivinė balanda, kitaip kynva, kilusi iš Pietų Amerikos Andų kalnų, kur auga 4000 m aukštyje. Inkų laikais vadinamas „gyvybės šaltiniu“, „Inkų auksu”, „javų motina“ ir garbinamas kaip šventas augalas. Pasak legendos, kiekvienais metais pirmąjį kynvos sodinimą pradėdavo pats Inkų vadas, naudodamas auksinį kastuvą. Maistingieji bolivinės balandos grūdai suteikdavo jėgų inkų kariams, kurie žygiuose buvo maitinami kynvos miltų ir riebalų mišiniu, vadinamu „karo rutuliukais“. Bolivinė balanda iš kitų augalų išsiskiria savo sudėtimi. Šis augalas turi visas gyvenimui būtinas 9 esmines amino rūgštis.

Patiekalui reikės:

1,5 puodelio bolivinės balandos grūdų,

3 puodelių sultinio,

2 skiltelių česnako,

4 – 5 šaukštų kreminio sūrio,

nedidelio žiedinio kopūsto galvos,

2 morkų,

geros saujos šparaginių pupelių,

gabaliuko sviesto ar šlakelio aliejaus,

žiupsnelio kieto tarkuoto sūrio,

šakelės baziliko,

žiupsnelio druskos,

žiupsnelio juodų maltų pipirų.

Gerai nuplauname bolivinės balandos grūdus. Užpilame juos sultiniu ir verdame apie 20 – 30 minučių, iki sultinys bus sugertas.

Svieste arba aliejuje pakepinam susmulkintas česnako skilteles. Beriame supjaustytas daržoves ir dažnai maišant kepinam, kol jos taps minkštos, bet išlaikiusios traškumą. Pabarstome druska.

Į išvirusią bolivinės balandos košę beriam susmulkintą baziliką, žiupsnelį druskos, pipirų, įmaišome kreminio sūrio. Viską permaišome.

Į lėkštę dedam košės, traškių daržovių. Viską pabarstome tarkuotu sūriu.

Skanaus ir nudirbkime daug darbų!