Prieš kokį 100 metų vykstant į Italiją dalyvauti mainų projekte, viena sąlygų buvo – kalbinis pasiruošimas. Žinoma, tiko ir anglų kalba, bet rašydama projektą numačiau, kad mes ir itališkai mokėsime, na keletą svarbesnių frazių ar žodžių. Tiesiog taip smagiau :). Grupei dėstė italė, kuri dirba Vilniuje. Labai linksma ir šauni. Ir prakalbus apie maistą, ji mus įtikinėjo, kad jos gimtinėje privalome paragauti artišokų. Įsikalėm į galvas tą „žvėrį“ artišoką, bet nuvykus taip ir neteko jo ragauti... Ką ten ragauti, net nežinojom, kaip tiksliai jis atrodo :).
Artišokas savo kelią į virtuvę pradėjo išgarsėjęs savo afrodiziškomis savybėmis, kuomet Florencijos medikai paskelbė jį turint ypatingų galių skatinti lytinį potraukį. Apie žmogų, turintį daug meilės ryšių, dažnai buvo sakoma, jog jo širdis panaši į artišoką — mėtąs lapelius į kairę ir į dešinę. Po visų atradimų artišokas iškeliavo į Prancūziją, Graikiją, o šiek tiek vėliau ir už jūrų marių.
Patiekalui reikės:
plokščiųjų makaronų (tagliatelle);
240 g marinuotų artišokų šerdžių;
2 nedidelių morkų,
2 skiltelių česnakų,
šlakelio aliejaus,
žiupsnelio raudonųjų pipirų,
žiupsnelio druskos.
Į įkaitusį aliejų beriam susmulkintą česnaką. Jam paleidus kvapus, sudedam tarkuotas morkas.
Morkoms apkepus sudedam per pusę perpjautas artišokų šerdis. Įberiam druskos ir raudonųjų pipirų. Viską permaišome ir kaitinam iki artišokai gerai sušils :).
Pateikiam su tagliatelle makaronais.
Skanaus ir nebūkime artišokais!
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą