Sumuštiniai man primena vaikystę, kuomet kas rytą prieš bėgant į traukinį, sėsdavom su broliu prie pusryčių stalo: duona, sviestas, kuris būdavo slapta priklijuojamas atgal prie didesnio gabalo sviesto šaldytuve, ir daktariška dešra ar varškės sūris. Gal todėl sumuštinius dabar valgau labai retai. Gal todėl ir šio skanaus atradimo nereikėtų vadinti sumuštiniu. Gal... :).
Maisto istorikai teigia, kad sumuštinio gimtinė Londonas, kuomet vėlyvą vakarą Sandwich’o grafo Džono Montagu namuose vyko azartiškas lošimas kortomis. Didikas jau kurį laiką buvo alkanas, tačiau atsitraukti nuo žaidimo nenorėjo, tad paliepė jam atnešti mėsos ir keletą riekelių duonos. Tikėtina, kad mėsa buvo tarp duonos riekelių, nes tik taip buvo galima neišsitepus rankų tęsti žaidimą. Tačiau virėjo, kuris taip sumaniai sukonstravo užkandį taip niekas į sumuštinių istoriją ir neįtraukė :).
Sumuštiniams reikės:
baltos duonos (prancūziško batono, forminės, itališkos ir pan.),
ožkos sūrio (skaniausia su minkštu tepamu),
pomidorų,
šlakelio aliejaus.
Duoną iš abiejų pusių paskrudiname karštoje keptuvėje, kurios dugną prieš tai lengvai patepame aliejumi.
Ant duonos dedam riekelę sūrio ir pomidoro. Galima paskaninti šakele baziliko.
Skanaus ir patogių užkandžių!
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą