2009 m. gruodžio 17 d., ketvirtadienis

Kaip susikalbėti?

Susipažinau su japonų kalba, pradėjau mokytis jų abėcėlių ir hieroglifų. Kaip pirmokė, piešiau (žodis rašiau čia mažiau tinka) jų katakanos raides. Internete gausu tokios informacijos, todėl norintys tikrai atras. Turbūt kyla klausimas, ką pavyko išmokti ir ar mano savamoksliškai tariamus žodžius suprato vietiniai. Su abėcėlėmis sunkiau, bet žodžius naudojau ir japonų teigimu, tariau labai padoriai. Na, gal greičiau jiems buvo malonu, kad aš tai dariau, o ne kaip dariau :).

Prisiskaičiau forumuose, kad japonai prastai moka angliškai, todėl gali būti problemų susikalbant. Ką galiu pasakyti – daugiau tai yra tiesa. O priežastys, kurias mums išsakė vietiniai, kad nėra galimybių mokytis anglų kalbos. Vienas japonas pasakojo, kad jo anglų kalbos mokytojas dėstė pats beveik nemokėdamas, ir jo visas mokslas baigdavosi, kad jis mokėjo pasakyti kelis bendrus sakinius. Keista, ką? Bet japonai patys stengiasi mokytis anglų kalbos, nes tai jau darosi savotiškas mados reikalas jaunimui, o vyresniems – laisvalaikio praleidimo būdas, savęs lavinimas ir pan. Taip, kad jeigu tik jūsų anglų kalbos žinios jums neleidžia keliauti į Japoniją, - meskite tą mintį iš galvos. Tikrai susikalbėsite. Japonai puls į pagalbą, net ir nemokėdami angliškai, viską parodys gestais, įvairiais ženklais, piešinukais. Kadangi japonų kalba yra sunki ir patiems japonams, labai daug nuorodų, instrukcijų, informacijos yra pateikiama piešinukais, schemomis ir pan. Turistams tai taip pat tinka ir patinka :). Tiesa, vienas svarbus žodis važiuojant į Japoniją – Ritoania. Taip šiek tiek lengviau išaiškinti iš kokios tu planetos :).

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą