Kartą draugei juokiausi, kad jeigu ir perku šaldytus koldūnus, tai tik su bulvių įdaru, nes jau būtų visiškas absurdas į bulves, kurios ir taip yra gana pigi daržovė, primaišyti, kokių nors negerovių :). Nors patys skaniausi yra namuose gaminti koldūnai, o dar su džiovintų grybų įdaru, su sviesto-grietinės padažiuku...
Nors viena slavų tauta mušasi į krūtinę, kad koldūnai yra kilę iš jų kraštų, tačiau nerasime tautos, kurie neturėtų savo vietinių koldūnų. Rusijoje koldūnai tradiciškai laikomi Uralo ir Sibiro kraštų valgiu. Žodžis “pėlmėnj” komių kalboje reiškia “duonos ausis”. Ir iš tiesų klasikinių koldūnų forma primena mažą ausytę. Italų virtuvė didžiuojasi savo koldūnais – ravioli, kurie būna įvairiausių formų, į juos dedami ir įvairiausi įdarai. Pasak šaltinių, itališki ravioli atsirado šiaurės vakarų Italijoje, kaip patogus būdas suvartoti produktų likučius. Genujiečių dialektu “rabiole” ir reiškia visokius likučius. Turi koldūnai giminaičių ir daugelyje kitų šalių. Kuo ne lietuviški koldūnai - šaltanosiai? :)
Koldūnams reikės:
Tešlai:
250 g miltų,
1 kiaušinio,
2 kiaušinių trynių,
4 – 5 šaukštų vandens,
žiupsnelio druskos.
Įdarui:
2 saujų džiovintų grybų,
2 skiltelių česnako,
žiupsnelio mairūno,
žiupsnelio druskos,
šlakelio aliejaus.
Iš nurodytų produktų užminkome tešlą.
Grybus reiktų užmerkti bent prieš kelias valandas arba iš vakaro. Išvirti. Sumalti. Pakepinti įspaudus česnako ir įberus prieskonių ir druskos.
Kadangi įsigijau stebuklingą prietaisą koldūnams gaminti, tai viskas ėjosi gana greitai. Ir koldūniukai gavosi tokie gražučiai :).
Virti iš karto arba susidėti į šaldymo kamerą juodai dienai :). Skanu su sviesto-grietinės padažiuku, kuris man visada primena vaikystę :).
Skanaus ir Vilma, ar toks prietaisas tave domina?
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą