Sriubą dažniausiai verdu kelioms dienoms didesniame puode. Nors pati jos valgau mažai (ką pasakytų mama? :)), tačiau namuose ją greitai sunaikina kiti valgytojai.
Prisimenu, vaikystėje pietūs prasidėdavo nuo sriubos, o vakarienei būdavo tik sriuba, likusi nuo pietų :).
Kai atsibodo visos etatinės sriubos, beieškant ko nors naujo – atradau avinžirnius. Ir skanaujam juos ne tik sriubose. Bet šį kartą – sriuba.
Avinžirnis yra senovinė žemės ūkio kultūra. Jo tėvynė yra Pietvakarių Azijoje. Lietuvoje neauga, nes jam per šalta :). Šiame žirnių pusbrolyje gausu baltymų, todėl avinžirniai yra plačiai naudojami vegetarų patiekaluose. Jie maistingesni už žirnius, ir kas svarbu – pagamina mažiau dujų organizme :).
Sriubai reikės:
250 g avinžirnių,
geros saujos džiovintų grybų,
poros bulvių,
morka,
sultinio (apie 2 l),
pipirų, druskos, lauro lapų,
petražolių.
Avinžirnius pamerkiu vakare, todėl kitą dieną jie išverda greičiau nei per 1 val. Arba išvirus dedu į šaldytuvą ir į sriubą jie subyra po dienos kitos. Grybus taip pat merkiu vakare.
Atskirai išverdami avinžirniai ir grybai.
Į sultinį sudedam pjaustytas bulves, morkas, prieskonius. Jiems baigiant virti, dedam avinžirnius ir grybus. Kadangi šie jau būna virti, tai telieka sriubai tik užvirti dar kartą.
Mes mėgstam tirštesnes sriubas, tačiau tirštumą galima reguliuotis savarankiškai – mažiau vandens, daugiau bulvių ar atvirkščiai :).
Sriubą pagardinam šviežiomis arba džiovintomis petražolėmis. Kas mėgsta – grietine.
Skanaus!
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą