Čili troškinys

Paspaudus tokiems šalčiams, tik jis ir tinka norint sušilti. Valgai ir jauti, kaip nosis atitirpsta :).

Pasirodo, kad čili pipirų (nors tiksliau juos reiktų vadinti paprikomis) aštrumui nustatyti yra naudojama net matavimo skalė, vadinama Skovilio (angl. Scoville) skale. Aštrumo matavimo vienetai SHU (angl. Scoville heat unit), nurodo, kiek pipire yra aktyviojo komponento – kapsaicino, kuris ir sukelia gaisrą burnoje :). SHU nustatomas, na pavadinčiau – atliekant bandymus su žmonėmis ir jų ištverme :). Pipirų ekstraktas skiedžiamas saldžiu sirupu ir duodama ragauti. Taip daroma iki tol, kol bandomieji nebejaučia aštrumo (arba turbūt kol visai nieko nebejaučia :)). Vertinamas skiedimų ir ragavimų skaičius. Tačiau tai daugiau mažiau apytikslis matavimo vienetas, nes kas vienam jau nugriuvimas nuo aštrumo, kitam gali būti visai priimtina.

Troškiniui reikės:
500 g maltos jautienos,
šlakelio aliejaus,
galvos svogūno,
2 – 3 skiltelių česnako,
1 stiklinės sauso raudono vyno,
0,5 stiklinės vandens,
žiupsnelio juodų maltų pipirų,
1 šaukšto cukraus,
1 šaukštelio maltos kalendros,
1 šaukštelio džiovintų pomidorų miltelių, kurių galima įsigyti Delona parduotuvėje,
1 šaukšto kakavos,
5 – 6 savo sultyse marinuotų pomidorų,
1,5 stiklinės virtų pupelių,
čili pipiriuko.

Keptuvėje su šiek tiek aliejaus paskleidžiame jautieną. Kepam apie 20 min., kol nelieka iš mėsos ištekėjusio vandens.

Tuo metu susmulkinam svogūną ir česnaką, kuriuos suberiam į tą pačią keptuvę, kurioje kepė mėsa. Gražiai apkepusius svogūną ir česnaką beriam į mėsą, kuri jau karaliauja didesniame puode.

Užpilam vynu, beriam pipirus, kalendrą ir užkaičiam. Paverdam apie 20 min.

Beriam pomidorų miltelius, cukrų, pilam vandenį. Kol viskas vėl užverda, susmulkinam pomidorus, prieš tai nuvilkus jų odą.

Beriam kakavą. Smulkinti pomidorai taip pat keliauja į puodą.

Aštriausias troškinio draugas, ilgai laukęs savo eilės, patenka į puodą supjaustytas riekelėmis :).

Ir galiausiai beriam pupeles. Kadangi jos jau virtos, tai belieka troškinį tik užvirti.

Mes dar mėgstam - ant jau lėkštėje garuojančio troškinio - užberti tarkuoto kieto sūrio. Patinka valgyti su prancūzišku batonu, bet tinka ir lietuviškas :).

Troškinys labai dėkingas patiekalas tuo, kad jo sudedamąsias dalis galima drąsiai keisti. Mano vaikystės drauge labai įtariai žiūri į faršą, todėl jai pasiūliau naudoti smulkiai kubeliais pjaustytą jautieną. Neįsigijote džiovintų pomidorų miltelių – įdėkite šaukštą kitą pomidorų padažo.

Dažniausiai naudoju namuose marinuotus pomidorus, bet įvairiausių variantų galima rasti ir parduotuvėse. Tas pats ir su pupelėmis: galima išsivirti patiems, o jeigu pamiršome iš vakaro pamerkti – naudokime rastas ant lentynų prekybos centruose. Tik patarčiau pirkti geresnes, kad atidarę skardinę nerastumėte pupelių makalošės :).

Tai ką, belieka prie stalo kviesti į ragą virtusius namiškius ir draugus, kad nustatytų troškinio SHU :).

Skanaus!