Duonos gira

Mama girą gamindavo prieš įvairias šventes. Dažniausiai tai vykdavo prieš Kalėdas, nes balkone būdavo tinkama temperatūra laikyti kibirą su šiuo gėrimu :). Kažkaip tik praėjusią savaitę suvokiau, kad jau keletą metų, kaip nėra ant stalo giros. Na geriau vėliau, negu niekad, tad skambutis į namus ir receptas išgautas :).

Geri vyrai geroj girioj gerą girą gėrė ir gerdami gyrė: geriems vyrams geroj girioj gerą girą gera gert. Arba kita. Gervė gyrūnė gyrėsi gerą girą geroj girioj gerai gėrusi. O šita retesnė. Žalioj girioj dėdė gerą girą gėrė ir gyrė, kad labai gera gira. Na pirmyn, juk kažkada pavykdavo ir būdavo tiek smagumo :).

Girai reikės:
1 kg tamsios duonos,
10 l vandens,
600 g cukraus,
40 g mielių.

Turbūt daugelis pagalvojo, kad visą kibirą ir priraugiau ir sulauksiu skambučių su pasiūlymais užsukti į svečius :). Tačiau kaip pirmam savarankiškam kartui, kiekį gerokai sumažinau :).

Naudojau duoną su medumi, tačiau jokio medaus skonio tikrai nesijautė, gal kitą kartą medaus reiks įdėti pačiai.

Girai skirtas duonos riekeles išdėliojusi ant padėklų išdžiovinau radiatoriaus pagalba per gerą parą. Kiek pamenu, girai rinkdavome duonos pliutas, tačiau šiuo atveju naudojau visas riekeles.

Džiovintą duoną užpilam verdančiu vandeniu ir paliekam parai.

Vėliau perkošiam, suberiam cukrų ir su dalimi cukraus ištrintas mieles. Naudojau ne džiovintas.

Lengvai uždengiam ir statom kur šilčiau.

Mes jau ragavom po paros, bet geresnį skonį gėrimas įgavo pastovėjęs dar pusdienį. Tad ragaukite. Tikrai suprasite.

Jau tinkamą vartojimui girą reikia laikyti šaltai.

Kas mėgsta gali įmesti razinų.

Skanaus!