Kadangi sekmadienio oras nebuvo itin tinkamas ilgesniems pasivaikščiojimams, tai aplankius V. Kasiulio parodą „Rojaus sodai“ bei praėjus Literatų gatve, norėjosi traukti į namus ir su knyga sėdėti prie židinio. Tačiau namuose ramybės vis nedavė virtuvės spintelėje gulintis marcipaninės masės indelis. Kur jis keliaus jau buvo suplanuota, tačiau kada? O gi šiandien :).
Visažinančiame internete daugybė „peštynių“ – iš kur gi tie marcipanai atsirado? Vokiečiai griežtai teigia, kad iš Liubeko, kiti sako, kad iš buvusios Persijos teritorijos turkų pagalba išplito po kitas šalis, vengrai pešasi su italais, o ispanai įrodinėja savo. Marcipanai, o tiksliau migdolų masė yra minima pasakose „Tūkstantis ir viena naktis“. Ten ji valgoma per Ramadaną ir kaip afrodiziakas. Na va ir yra ryšys su vasario 14 d. :).
Pyragui reikės:
25 g šviežių mielių,
150 ml pieno,
3 nedidelių kiaušinių,
400 g sviesto,
500 g miltų, skirtų mieliniams kepiniams,
250 g cukraus,
200 g marcipaninės masės, kurios galima įsigyti Delona parduotuvėje,
saujos džiovintų spanguolių, kurių galima įsigyti Aliejaus parduotuvėje.
Pyragui naudojamas sviestas turėtų būti kaip galima minkštesnis, tad jį geriau ištraukti iš šaldytuvo prieš pyrago tešlos ruošimą.
Mieles ištrinam su šaukšteliu cukraus ir šlakeliu šilto pieno. Pastatom šiltai, kad pakiltų.
Į dubenį mušam kiaušinius, pilam šiltą (tik šiltą!) pieną, paplakam.
Suberiam miltus ir pakilusias mieles.
Prasideda vienas rimtesnių etapų – tešlos minkymas. Tai turėtų trukti apie 20 – 30 minučių. Patogiausia tai daryti ant stalo, ištepto svietu. Kuomet tešla pradeda lipti prie rankų, jas pasitepam sviestu.
Kai jau baigiasi visos jėgos, dalinam tešlą į 5 ar 6 galabėlius, apglostom juos sviestuotomis rankomis ir dedam kiekvieną jų į atskirą indą. Uždengiam maistine plėvele arba lininiu rankšluoščiu ir statom šiltai. Dabar galim išgerti arbatos ir atsipūsti prieš kitą etapą :).
Kuomet gabalėliai pasidaro tikrais gabalais :), imam po vieną ir dedam ant svietu ištepto stalo. Rankomis padarom blyną ir pirštų galiukais stumdydami tešlą į kraštus, bandome padaryti kaip galima plonesnį lakštą.
Labai panašiai totoriai kepa šimtalapius, tačiau vienam ištampyti lakštus iki reikiamo plonumo yra gana sunku, todėl ir pyrago negaliu vadinti šimtalapiu, nors panašumu daug :).
Grįžtam prie mūsų pyrago. Ploną lakštą rankomis aptepame minkštu sviestu ir pabarstome cukrumi.
Imamės antro pakilusio gabaliuko. Jį uždedam ant pirmo lakšto. Tepam svietu ir barstom cukrumi.
Viską kartojam ir su likusiais.
Sviesto ir cukraus turi užtekti visiems lakštams.
Ant paskutinio lakšto, kuris taip pat nutepamas sviestu ir pasaldinamas, viename krašte voleliu guldom marcipaninę masę, o visą plotą pabarstome spanguolėmis.
Susukam volelį ir atsargiai perkeliam į kepimo popieriumi išklotą formą, kuri turėtų būti aukštesniais kraštais, kadangi pyragas, galima sakyti verda savo sultyse – svieste :).
Kepam orkaitėje, įkaitintoje iki 200 °C temperatūros apie 1 val. Vėliau temperatūrą sumažinam iki 180 °C ir kepam dar apie 30 min.
Kepant viršų vis aplaistome ištekėjusiu sviestu.
Iškepusį neskubam traukti iš formos, nes dalis ištekėjusio sviesto sėkmingai susigeria atgal.
Viršų galima pabarstyti cukraus pudra, bet man jis ir taip saldus :).
Pyrago kepimas trunka apie 4 – 5 val. Tačiau, jis – “ilgai grojantis”, nes yra riebokas ir valgomas mažais gabaliukais, todėl užtenka ilgam :).
Skanaus!
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą