Suši

Arba kelionė atgal.

Turbūt skaitytojai pamanė, kad vėl keliam sparnus į Japoniją. Tikrai būčiau nieko prieš :). Tačiau šį kartą keliausiu tik prisiminimuose, nes lygiai prieš metus buvome tekančios saulės šalyje. Šiandien galvojau, kas liko po kelionės, na išskyrus prisiminimus ir nuotraukas. Liko žmonės. Su jais susirašau, jie mus prisimena, klausia kaip sekasi, atsiunčia nuotraukų. Neįtikėtina, bet aktyviausiai bendrauja mūsų vyriausias gyvenimiška patirtimi gidas. Kuomet į Japoniją buvo nuskraidinta M. Jovaišos paroda Neregėta Lietuva, jis atvyko į parodą, ten susipažino su organizatoriais ir parašė labai šiltą laišką. Vienas mano draugas, besidomintis fotografija, sako, kad seniai buvo sugalvojęs taip fotografuoti Lietuvą ir šiek tiek skeptiškai dabar žiūri į tokius projektus, kaip Neregėta Lietuva. Na mano klausimas, kodėl to nepadarė, jeigu sugalvojo? Teigia, kad tam reikia rėmėjų? Kodėl nesusirado? Tam reikia žmonių, ryšių ir pan. Kodėl jų neturi, nekuria ar neišlaiko? Klausite, kur aš čia suku? Į žmones, bendravimą ir sukurtus santykius, kurių nereiktų nutraukti, išsižadėti ar pamesti, jeigu jie mums ką nors reiškė. Suši nemokėčiau valgyti viena :). Man tai - draugų maistas :).

Japonijoje yra toks posakis, kad valgoma viskas, išskyrus mėnulio atspindį šulinyje. Tačiau, tai dalis tiesos, kadangi japonai gana išrankūs. Valgydami jie privalo matyti, ką valgo, todėl jų lėkščių turinys nesimaudo padažuose, ir yra labai aiškus, estetiškai sukomponuotas, neperkrautas. Jie neturi pagrindinio patiekalo, nes viskas kas bus valgoma sudėliojama ant stalo. Sočiausiai valgo ryte. Turbūt žinomiausi japoniški patiekalai yra vadinamieji suši.

Norimaki suši reikės:
5 skrudintų jūros dumblių lapelių Nori,
400 g suši ryžių,
150 g lašišos,
1 avokado,
šlakelio ryžių acto,
žiupsnelio cukraus,
žiupsnelio druskos,
majonezo,
sojos padažo,
marinuoto imbiero,
japoniškų krienų Wasabi,
sezamo sėklų.

Ryžius beriam į kiaurasamtį ir nuplauname. Paliekame nuvarvėti apie 20 min. Beriam į puodą ir užpilam vandeniu. Jo pilu tiek, kad virš ryžių būtų apie 2 – 3 cm vandens. Kaičiam ant kaitrios ugnies. Užvirus mažinam karštį ir verdam dar apie 15 – 20 min. kol susigers vanduo. Ryžiai turėtų būti lipnūs, bet neturi virsti koše :). Išvirtus paliekam uždengtus dar 10 min.

Į atvėsintus ryžius beriam cukraus ir druskos, pilam ryžių acto. Gerai permaišome.

Lašišą, avokadą ar kitus naudojamus priedus supjaustom plonomis juostelėmis.

Dubenėlyje pasiruošiam vandens ir sojos padažo tirpalą, kuris bus naudojamas rankoms vilgyti. Kitaip būtų sunku susitvarkyti su ryžiais :).

Suši formavimui aš naudoju bambukinį kilimėlį. Skaičiau, kad žmonės sugeba ir be jo. Tačiau, man jis tikras pagalbininkas :).

Tiesiam bambukinį kilimėlį ant stalo. Nori lapą dedam šiurkštesne puse į viršų. Šlapinam rankas vandens-sojos tirpale. Imam ryžius ir plonu sluoksniu dedam juos ant Nori lapo, iki krašto palikdami apie 2 cm. Vienam ritinėliui sunaudoju apie 2 saujas ryžių.

Paskleistus ryžius šiek tiek patepu majonezu.

Krašte dedam lašišos ir avokado juosteles.

Ryžiais nepadengtą Nori lapo kraštą suvilgome vandens-sojos tirpalu.

Ritinėlį kilimėlio pagalba sukam taip, kad įdaras liktų viduryje. Šiek tiek paspaudžiam, kad ryžiai tvirtai suliptų. Ritinėlį išvyniojam iš kilimėlio.

Ritinėlio galus sutvarkome juos užlipindami ryžiais :).

Pjaustome plonu peiliu, vis jį nuvalydami.

Aš ritinėlį dalinu į 8 suši. Pjaunu per pusę, tas dalis dar kartą per pusę, ir paskutinį kartą per pusę :). Taip suši gaunasi vienodo dydžio.

Vieną suši viršūnėlę baksteliu į sezamo sėklas.

Valgom dažydami į sojos padažą su wasabi krienais. Šalia ir marinuotas imbieras, kuris leidžia pajusti vis kito suši skonį :).

Suši Japonijoje dėliojamas ant medinių padėkliukų, kaip ir viskas valgomas lazdelėmis :).


Kvieskite draugus :).

Skanaus!