Žėlinukai

Kai paskaitai pirktinių guminukų sudėtį, tai fantazija įsijungia neprašyta :). Taip gimė maniškiai gražuoliai, kuriuos, parinkus atitinkančias progą spalvas, drąsiai galima vadinti nacionaliniais žėlinukais :).

Želatina gaminama iš galvijų odų, kaulų ir pan. Produktuose ji gali būti žymima ir raide, kuri daugeliui kelia siaubą – E441. Nors teigiama, kad augalinių želatinos šaltinių nėra, tačiau tai tik dalis tiesos. Labai panašiai gali būti naudojamas agaras, kuris gaunamas iš jūrinių raudonųjų dumblių. Dar iš mokyklos laikų pamenu, kad rašydama referatą apie vandenynus, buvau radusi informacijos, kad geras marmeladas gaminamas naudojant raudonuosius dumblius. Manau, kad kalbėta apie tuos pačius dumblius :). Japonai mėgsta naudoti agarą gamindami įvairius saldumynus.

Žėlinukams reikės:
3 pakelių vaisių želė miltelių,
9 šaukštų birios sausos želatinos,
6 šaukštų cukraus,
3 šaukštų citrinos sulčių,
450 ml vandens.

Žėlinukų formavimui naudoju silikoninę formelę (nusižiūrėjau interneto platybėse), tačiau man ji per maža, ypač kai norisi pasigaminti šiek tiek daugiau. Todėl teko pasidairyti po namus ir atrasti papildomas formeles :).

Užvirinam ir atvėsinam vandenį.

Į 3 skirtingus puodus supilam želė miltelius, po 3 šaukštus želatinos, po 2 cukraus, įspaudžiam citrinos sulčių.

Mišinius užpilam vandeniu ir paliekam išbrinkti.

Išbrinkus dedam ant ugnies ir kaitinam kol viskas ištirps.

Atsargiai supilam į formeles ir statom į šaldytuvą.

Tiek iš silikoninės, tiek iš kitų „naminių“ formelių žėlinukai išsiima puikiai.

Skanaus!