Keksas Vaivorykštė

Po savaitgalinio vaikystės draugės ir jos kūdikėlio lankymo, sulaukiu skambučio. Bičiulė klausia: „Žinai, ko man labiausiai trūko, kitą rytą po tavo vizito?“. Aš ne kukli: „Žinau, manęs :)“. Sako: „Tavo kepto kekso“. Aš VS Keksas – 0:1? Nu to dar nebuvo! :). Bet keksas tikrai labai puikus :).

Kekso neįsivaizduoju be džiovintų spanguolių. Internete radau labai įdomią informaciją, kad 1951 m. JAV buvo įsteigtas Spanguolių institutas. Manau, kad Lietuvoje reiktų mėlynių, grybų ar panašaus :). Šioje įstaigoje atliekami įvairūs tyrimai su šiomis puikiomis uogomis, nustatomas jų poveikis žmogaus organizmui, skatinamas jų populiarumas ūkininkų susibūrimuose, leidžiama spauda. Žinoma, kad daugiausiai teigiamų savybių turi tarp samanų ir gailų Lietuvoje augančios uogos, tačiau kaip jas išdžiovinti, ir kiek reiktų prisirinkti, kad užtektų per žiemą.

Keksui reikės:
200 g sviesto,
4 kiaušinių,
200 g cukraus,
300 g miltų,
1,5 šaukstelio kepimo miltelių,
2 šaukštelių vanilinio cukraus,
2 gerų saujų džiovintų spanguolių, kurių galima įsigyti Aliejaus parduotuvėje,
1 saujos riešutų,
1 saujos džiovintų abrikosų,
3 šaukštų apelsinų ar citrinų žievelių cukatų,
1 saujos imbiero kubelių cukruje.

Kekso tešla ruošiama, kaip ir visiems eiliniams keksams.

Kambario temperatūros sviestas išsukamas iki baltumo.

Mušamas kiaušinis ir pilama ¼ cukraus. Išsukama. Taip kartojam 4 kartus.

Beriam vanilinį cukrų. Išmaišom.

Miltus sumaišom su kepimo milteliais ir po truputėlį beriam į skystą mišinį. Maišom.

Suberiam visus priedus, kuriuos reiktų šiek tiek pasmulkinti, ypač didesniuosius :).

Tešla turėtų gautis lipni, labai tiršta, nekristi nuo šaukšto.

Keksinę formą ištepam sviestu ir pabarstom džiūvėsėliais. Krečiam tešlą. Išlyginam paviršių.

Pašauname į iki 180 °C įkaitintą orkaitę ir kepam apie 1 val. Patikrinam medinu pagaliuku, ar tikrai iškepęs.

Ataušinam ant grotelių.

Pjaustyti patogiau peiliu skirtu duonai :).

Kaip visada, man labai patinka, kai kepinio sudedamąsias dalis galima drąsiai keisti, atsižvelgiant, kas slepiasi virtuvinėse spintelėse :). Keksui galima naudoti razinas, džiovintas slyvas ir vyšnias, įvairius riešutus ir cukatus. Jeigu dėsite saldesnius priedus, mažinkite cukraus kiekį. Keksas gaunasi ne bulkinis, minkštas, labai spalvotas ir greitai sunaikinamas :).

Dar viena atrasta gudrybė. Kepu mažesnius keksus naudodama indelius iš folijos, kurių galima įsigyti didesniuose prekybos centruose. Labai patogu, ypač kai norima nusinešti į svečius. Nors formelės gal ir vienkartinės, tačiau puikiai tinka naudoti kelis kartus.


Skanaus!