Gal kas matėte paukščius?

Visų žiemos švenčių proga Kalėdų senio, kuriuo vis dar tikiu, užsiprašiau dovanos – lesyklėlės. Senis padirbėjo iš peties ir paukščių valgykla atsidarė gruodžio pabaigoje. Kadangi daugelis mūsų (tik ne aš) burnoja susidurdami su šios žiemos išdaigomis, tai maniau, kad bent jau žvirblių tai neatsiginsiu. Bet paaiškėjo, kad lesyklai greičiausiai trūksta reklamos ir sulaukiu tik varnų... Pasiklausinėjau draugų, kurie yra „arčiau gamtos“, kaip ir viskas gerai: lašiniai nesūdyti, saulėgrąžos be druskos ir nekepintos, batonas pamirkytas aliejuje, įvairios kruopos. Manau, kad meniu visai pusėtinas, ypač kai lauke viskas po sniegu. Kiekvieną rytą stengiuosi išvalyti užpustytą valgyklą, įberti šviežio maisto.

Pradėjau galvoti, kad ir žvirbliai žiemai išlekia į šiltesnius kraštus, o balandžiai, su nugraužtomis kojomis (pastebėjote?) gyvena tik geležinkelio stotyje ir miesto centre.

Pamenu žiemas vaikystėje, kuomet didžiausias malonumas, kai pradinėje mokykloje per gamtos pažinimo pamokas eidavome į mišką puošti eglutės. Vienas klasiokas Mindaugas kartą atnešė gabalą druskos. Mūsų akys išsipūtė – tu ką nežinai, kad nei paukšteliams, nei žvėreliams negalima. Jis paaiškino, kad čia briedžiams, jie laižo druską – jis mums vaizdingai parodė, kaip jie tai daro :))). Žiūrėjom kreivai, bet leidom tą druską po eglute pakišti :). Kuo viskas baigėsi nepamenu, bet kaip ir niekas nerado gulinčio sūdyto briedžio, nes druska greičiausiai ištirpo kartu su sniegu :).

O aš vis dar tikiuosi sulaukti platesnio rato lankytojų :). Kviečiu visus - darbo laikas 24 val. per parą :).