2010 m. kovo 1 d., pirmadienis

Avinžirnių salotos su baklažanais ir gražgarstėmis


Sveiki sulaukę pavasario! Nors dar purvinas sniegas iš gatvių ilgai keliaus užmarštin, tačiau kalendorius ir vis dažniau besišypsanti saulutė kvies iš spintų traukti lengvesnius rūbus :). Keisis ir mūsų valgymo įpročiai – norėsis vis ko nors paprastesnio, greitesnio, spalvingesnio. Tad šį kartą sočios salotos.

Pirmą kartą paragavau gražgarstės (it. ruccola) Italijoje. Labai patiko. Lietuvoje jas pastebėjau tik prieš gerą pusmetį. O šiemet dar prisipirkau ir sėklų – bandysime į tėvų sodą įpūsti šiek tiek pietietiškos dvasios :). Salotos lapelio skonis primena pipirnės, garstyčios ir riešutų mišinį. Jas galima naudoti salotoms, padažams, sriuboms ir picoms gardinti. Galima dėti marinuojant daržoves. Ji pasižymi antibakteriniu poveikiu ir skatina virškinimą. Man skanausia šiuos gležnus lapelius aplieti citrinos sultimis.

Vienai gerai porcijai salotų reikės:
100 g avinžirnių,
mažo baklažano,
saujos gražgarsčių,
keletos saulėje džiovintų pomidorų aliejuje (itališkai pomodori secchi),
poros šaukstų kukurūzų miltų,
aliejaus,
druskos,
citrinos sulčių.

Avinžirnių dažniausiai palieku ruošiant sriubą. O jeigu ne, tuomet teks juos išsivirti pagal visas instrukcijas :).

Baklažaną supjaustome plonomis riekelėmis, padruskiname ir paliekam kelioms minutėms, kol suprakaituos :). Nuvalome popierine servetėle. Apvoliojam kukurūzų miltuose ir dedam į įkaitintą aliejų. Gražiai nugeltusius guldom ant popierinės servetėles.

Pasmulkiname saulėje džiovintus pomidorus.

Viskas keliauja į lėkštę. Užspaudžiame citrinos sulčių.

Skanu valgyti šiltas, tačiau tinka ir šiek tiek atvėsusios.

Šviesios pavasarinės nuotaikos :).

Skanaus!

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą