Klasikinė Panna cotta

Kuomet pirmą kartą paragavau panna cotta deserto, o tai įvyko žiemos šventėms besipuošiančiame San Marine, galvojau, kad tai labai sudėtingai gaminamas skanėstas. Kuomet jį pasigaminau namuose, galvoju, kad tai vienas paprasčiau gaminamų desertų :).

Išvertus iš italų kalbos panna cotta reiškia “virtą grietinėlę”. Desertas populiarus visoje Italijoje, valgomas su uogomis, karamele, šokoladu, uogiene, riešutais. Patys seniausi receptai nurodo, kad vietoj želatinos buvo naudojamas žuvų kaulų nuoviras, o cukrus, kaip brangi importinė prekė, dedamas retokai. Dabar viskas paprasčiau, todėl užtenka pusvalandžio ir galim mėgautis nuostabiu desertu :). Klasikiniam panna cotta nenaudojamas sūris, nors galima rasti ir tokių variantų, tačiau tai jau šių dienų išsigalvojimai :).

Klasikiniam desertui reikės:
2 šaukštelių želatinos,
3 šaukštų vandens,
stiklinės pieno,
3 šaukštų cukraus,
200 ml plakamosios grietinėlės,
lašelio vanilės esencijos.

Želatiną užpilti vandeniu ir palikti brinkti.

Užkaisti pieną, į kurį suberti cukrų. Maišyti, kol ištirps cukrus. Pieno užvirti nereikia, todėl kuomet jis jau galvos tai daryti, nukelti nuo ugnies.

Sudėti želatiną. Maišyti kol ji visiškai ištirps.

Supilti grietinėlę, įlašinti vanilės esencijos ir vėl dėti ant ugnies. Vis pamaišant kaitinti kelias minutes, tačiau neužvirti.

Nukeltą nuo ugnies indą statyti į šaltą vandenį ir plakti šluotele, kol atvės.

Supilti į turimas formeles, ledaines ar pan. Statyti į šaldytuvą.

Jeigu ruošiam ledainėse, tuomet patogu iš jų ir valgyti. Jeigu įvairiuose indeliuose, tuomet trumpam juos įleidžiam į karšto vandens vonelę – puikiai išsliuogs :).

Labai skanu su trintų spanguolių uogiene. O sulaukus vasaros bandysim atrasti ir kitus priedus.

Skanaus!