Vaikystės spurgos

Senais senais laikais, miesto, kuriame lankėme vidurinę mokyklą geležinkelio stotyje, buvo valgykla. Tokia tikra tikra – su metaliniais indais, su šakutėmis išlinkusiais dantimis, su storomis virėjomis, kurios nešiojo už galvą didesnes baltas iškrakmolintas kepures, su traukiamų kėdžių bildesiu aplinkui ir su didelėmis riebiomis spurgomis :). Dėl tų spurgų daugelis ir lankydavosi ten :). Valgyklos senai nebėra, stotyje turbūt belikę tik keletas darbuotojų, o spurgų norisi net po 15 su viršum metų :).

Vaikystėje spurgos buvo verdamos kiaulės taukuose. Dabar tokių turbūt niekam neįsiūlytum, tad renkamės aliejų. Puikus atradimas – dygminų aliejus, kuris labai mažai įsigeria, atsparus aukštai temperatūrai, malonaus skonio ir kvepia saulėgrąžomis. Šis aliejus mažina cholesterolio kiekį kraujyje ir skirtas gydyti širdies ligoms. Jį galima naudoti ne tik maisto ruošimui, bet ir masažams, nes puikiai šildo ir nuskausmina bei drėkina. Jame gausiausia polinesočiųjų riebiųjų rūgščių (čia tų gerųjų, kurių organizmas pats nepasigamina, o turi gauti su maistu) iš visų aliejų.

Spurgoms reikės:
3 pakelių varškės,
3 kiaušinių,
4 šaukštų cukraus,
žiupsnelio vanilinio cukraus,
žiupsnelio druskos,
200 g miltų,
1 šaukštelio kepimo miltelių,
aliejaus kepimui,
cukraus pudros.

Varškę išsukam su kiaušiniais, cukrumi, vaniliniu cukrumi ir druska.

Į miltus įmaišome kepimo miltelius.

Viską sujungiam į vientisą masę :).

Gilesniame inde įkaitinam aliejų.

Spurgas formuoju dviejų šaukštelių pagalba: pakabinu tešlos, pastumdau nuo šaukšto ant šaukšto ir atsargiai leidžiu į deginančią pragaro ugnį ir galvoju, kad jų vietoje visai nenorėčiau būti :).

Spurgas šiek tiek pavartome, kad iš visų pusių gražiai paruduotų ir keliame ant servetėlės.

Na ir paskutinis akcentas - už baisias kančias jas papuošiam cukraus pudra :).

Skanaus ir gražių prisiminimų!