Savaitgalio „Tebūnie naktis“ greičiau buvo galima pavadinti „Tebūnie lietus“ :). Tad įsitaisius sausuose namuose labai tiko šiltutėliai, minkštutėliai keksiukai, kurie buvo kepami jau ne pirmą kartą, bet vis nepatekdavo į eterį :).
Maskarponė gimė šiaurinėje Italijoje XVI a. Gaminant šį, gelsvos spalvos, su lengvu grietinėlės ir sviesto prieskoniu sūrį, naudojama natūrali rūgštis, išgaunama iš tamarindų sėklų, vynuogių ir yra viena pagrindinių rūgščių vynuose. Pati sūrio gamybos technologija panaši į jogurto, kartais papildomai įmaišoma pasukų, tai priklauso nuo prekės ženklo.
Keksiukams (12 vnt.) reikės:
70 g sviesto,
2 kiaušinių,
4 šaukštų cukraus,
100 g miltų,
2 šaukštų riebios kakavos,
0,5 šaukštelio kepimo miltelių,
žiupsnelio vanilinio cukraus,
250 g maskarponės sūrio,
2 šaukštų rudojo cukraus.
Kambario temperatūros sviestą išsukam su cukrumi, vaniliniu cukrumi ir kiaušiniais.
Miltus sumaišome su kakava ir kepimo milteliais ir suberiam į skystą masę. Viską gerai išmaišome.
Kitame inde išsukam maskarponės sūrį su ruduoju cukrumi.
Į keksiukams kepti skirtą skardą įdedam popierines formeles. Į kiekvieną jų dedam po gerą šaukštą rudosios masės. Palyginam, kad popierinės formelės dugnas gerai pasidengtų. Ant viršaus dedam po šaukštą baltosios masės. Palyginam. Ir viską užbaigiam rudos masės likučiais.
Pašaunam į 180 °C įkaitintą orkaitę 30 – 40 min. Tikrinam mediniu pagaliuku.
Kepant sūrio masei pasidaro per karštą ir ji, kaip koks geizeris bando išsiveržti :). Nuo to niekas nenukenčia, atvirkščiai – keksiukai tampa dar skanesni.
Jeigu bandysite valgyti dar šiltus – atsargiai – viduje skystas sūris.
Skanaus ir gal jau gana lietaus!
Kažkokia pliurzė gavosi, nors uždengtas, bet maskarponės sūris pabėgo iki pat orkaitės apačios.
AtsakytiPanaikintiSūris tikrai bando pabėgti, bet ne taip toli, kaip pas Jus :)
Panaikinti